Saulės sistema ir astronomija

 Astronomija (gr. astron - žvaigždė, nomos - dėsnis) - mokslas tiriantis Visatos kūnų ir jų sistemų sandarą, judėjimą, susidarymą, raidą, Visatos medžiagos fizikinę būseną ir cheminę sudėtį. Astronomija glaudžiai siejasi su praktiniais žmonijos poreikiais. Ji padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių Žemės vietų geografines koordinates (tai ypač svarbu jūrininkams, aviatoriams, geodezininkams) ir t. t.
Dangaus šviesulius žmonės ėmė stebėti dar žiloje senovėje. Seniausių astronomijos žinių yra išlikusių iš egiptiečių, babiloniečių, finikiečių, kinų ir majų (3000 m. pr. Kr.). Apie 4000 m. pr. Kr. egiptiečiai sudarė Saulės kalendorių, gana tiksliai nustatė metų trukmę. Babilonijoje jau 721 m. pr. Kr. aprašytas Mėnulio užtemimas. Iš Babilonijos net į mūsų laikus atklydo paros dalijimas į 24 valandas.
Įvairiose pasaulio šalyse (Airijoje, Anglijoje, Meksikoje ir kitur) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų (lot. observator - stebėtojas), t. y. specialiai įrengtų įstaigų dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai būdavo megalitai (gr. megos - didelis, lithos - akmuo) - dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigdžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti.
XIX ir XX amžiuje astronomija vis plačiau naudojosi fizikos metodais dangaus objektams tirti. Šiuolaikinės observatorijos jau yra stambūs moksliniai centrai, aprūpinti modernia aparatūra.
Astronomijos mokslui sparčiai žengti į priekį atvėrė galimybes kosminiai skrydžiai bei automatinės tarpplanetinės stotys.
Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas - plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.
Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis negu žemės, paviršius nusėtas daugybe įvairasių dydžių kraterių. Atmosfera labai reta, temperatūra: +430 iki -160. Magnetinis laukas maždaug 300 kartų silpnesnis negu žemės. Palydovų neturi.
Venera. Skersmuo beveik lygus Žemės skersmeniui. Turi storą, tankią, iš CO2 sudarytą atmosferą, kurioje plaukioja sieros rūgšties garų debesys. Paviršiuje yra kalnynų, plokščiakalnių, žemumų, kraterių. Temperatūra: +460. Magnetinio lauko nerasta, palydovų neturi.
Žemė. Atmosfera susideda iš azoto, deguonies, argono,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!