Saulės įvaizdis Lietuvių liaudies pasakose

Nagrinėti šią temą nusprendėme dėl to, kad mus domimo etninė kultūra, kaip ji yra išreiškiama pasakose, dainose ir kitose etninėse rūšyse. Analizuoti nutarėme Saulės įvaizdi pasakose. Apibūdinti ją iš įvairių pusių. Deivė Saulė ( Saulelė, Saulytė, Saulužė, Dievo duktė)-senovės lietuvių mitologijoje buvo Mėnulio žmona (kartais seserimi), o visos žvaigždės (Žemė,Aušrinė,Vakarinė,Indraja,Vainora, Žierdrė, Selija) -dukterimis. Pagal Malalos kronikas intarpą,Saulę nukalęs mitinis kalvis Teliavelis ir užmetęs ją ant dangaus, panašiai teigia ir kelios lietuvių sakmės. Pasak Jeronimo Prahiškio Saulė kadaise buvo paslėpta ledo bokšte ir „Zodiako ženklai“ ją išdavę milžinišku kūju. Saulės tikėjimas susiformavo matriarchato laikotarpiu , kai dar viešpatavo grupinės santuokos, kai tuoktis galėjo broliai su seserimis, kartais ir tėvai su vaikais, taip yra aprašoma pasakoje “Karalaitė ir Saulės duktė”. Kad Saulė siuntė piršlius pas Mėnulį, taip pat nurodo,matriarchato laikus, kai viešpatavo paprotys moterims rinktis vyrą ir siūlyti tuoktis. Kai kur sakoma , kad Saulei meilinosi jos broliai Ryto ir Vakaro žaros-juodas ir baltas žirgas. Lietuviai Saulę labai mylėjo ,gerbė,kalbėjo jai maldas. Buvo draudžiama rodyti į ją pirštu, rodyti jai liežuvį ,pamėgdžioti,nes Saulė galinti supykti ir nubausti, taip yra aprašoma pasakoje “Karštoji Saulė”. Geri žmonės būdavo palyginami su Saule. Pasakoje “Saulytė” mergaitė yra apibūdinama kaip geraširdė ,rūpestinga . Saulei tekant , buvo atliekami patys svarbiausi darbai, pradedami visi žygiai, per vestuves jauniklis pas nuotaką vyksta ,nuotaka iš savo gimtųjų namų pas vyrą keliauja, skersdavo gyvulius. Saulei leidžiantis , žmonės baigdavo darbus, bijodami, kad jiems nepakenktų blogosios dvasios. Iki Saulės nusileidimo žadindavo ligonius, kad Saulė nenusineštų jų gyvybės -jei nenumirė iki Saulės nusileidimo, reiškia sulauks saulėtekio. Miegas, leidžiantis saulei, buvo vadinamas Saulės miegu. Sunku būtų rasti tautą, kurios mitologijoje,Saulei nebūtų skiriama ypatinga reikšmė. Lietuvių tautosakoje ji dažnai minima, tačiau didesnė reikšmė teikta valstiečių tikėjime, ypač piemenėlių maldelėse.
Pasaka– epinio žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga.Šiam žanrui būdingi stebuklai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!