Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai

Daug kas gali išsaugoti gamtą, bet ją apsaugos tik meilė. Gamta išliks sveika tik tuo atveju, jei žmogus nors truputį pamils ją vien todėl, kad ji yra nuostabi.
Žmogaus veikla darosi vis įvairesnė. Naujos mašinos ir technologijos aktyviai veikia gyvenamąją aplinką: kinta mikroklimatas, natūralios augalijos ir gyvūnijos bendrijos, vandens ir drėgmės režimas. Daugėja gyventojų, sparčiau auga miestai, didėja maisto, drabužių, kuro poreikiai, vis daugiau naudojama gamtinių išteklių.
Nuolat iškyla klausimas: ką daryti, kad nebūtų pažeistas gamtos sudedamųjų dalių tarpusavio ryšys, būtų išsaugota natūrali gamta, retieji augalai ir gyvūnai? Išeitis rasta: dalį teritorijų būtina saugoti nuo žmonių ūkinės veiklos, jose palikti natūralią augaliją, gyvūniją, dirvožemius, drėgmės režimą ir kt.
Saugoma teritorija – tai sausumos arba vandens plotas, kuriame dėl jos savitumo (įdomaus kraštovaizdžio, mokslinės vertės ir t.t.) valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo rėžimą.
Saugoti teritorijas ir riboti gyvūnų medžiojimą Lietuvoje pradėta jau seniai. 1398 metų Salyno sutartyje minimos šventosios girios, kuriose drausta medžioti, kirsti medžius, be reikalo vaikščioti ir minti takus. 1468 metų Kazimiero teisynas jau reguliavo bebrų gaudymą. 1557 metų Valakų įstatymas draudė valstiečiams įvažiuoti į kunigaikščių girias, ten medžioti. Šiame įstatyme numatyti žvėrių medžiojimo terminai, kai kurių gyvūnų apsaugos priemonės. Norėdami išsaugoti taurus, stumbrus, miškinius arklius, didikai steigė žvėrynus. Dar 1384 metais prie Galvės ežero buvo įkurtas Trakų žvėrynas. 1550 metais Žygimantas Augustas įkūrė žvėryną Vilniuje.
Rezervatas – išskirtinis sausumos ar vandens plotas, kuriame griežtai saugoma kraštovaizdžio visuma, atliekami moksliniai gaminės aplinkos tyrimai. Jame siekiama išsaugoti žmogaus nepaveiktą gamtą, retas augalų ir gyvūnų rūšis, draudžiama bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su natūralios gamtos išsaugojimu arba atkūrimu. Tik virtiniams gyventojams tam tikru laiku leidžiama rinkti uogas (pavyzdžiui, Čepkelių rezervate – spanguoles), kai kurių augalų sėklas.
Žuvinto rezervatas – pirmasis Lietuvos rezervatas, įsteigtas 1937 metais gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva, norint apsaugoti ten gyvenusias gulbes. Jis užima Žuvinto ežerą ir dar jį supančios pelkės. Tai vandens paukščių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!