Šatrijos Ragana ,,Sename dvare‘‘. Savarankiškos užduotys

Šatrijos Ragana ,,Sename dvare‘‘ 1.Vienu rišliu sakiniu pristatykite Šatrijos Raganą ( laikas, srovė, pagrindinis kūrinys, jo tema, kas vaizduojama). 2 t. Šatrijos Ragana — XIX-XXa. Lietuvių psichologinio realizmo atstovė, neoromantikė geriau žinoma kaip autorė apysakos „Sename dare“, kurioje vaizduodama dvara kaip kulturos centra rašytoja atskleidžia atminties galios, tautinio atgimino bei meno reikšmės idėjas. Pirmą kartą lietuvių literatūroje vaizduojamas moters pasaulis . 2.Nurodykite, kuriais Šatrijos Raganos apysakos epizodais galima pagrįsti šią V.Daujotytės mintį:,,Mamatės Marijos dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo valia.‘‘ 4 t. Viena iš pagrindinių mamatės vertybių yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu. Tikėjimas leidžia mamatei pajusti amžinybe bei nebijoti mirties. Mamatė vadovaujasi įdėja, kad žmogaus siela yra nemiri ir, kad po mirties „Dievas vedąs ją į savo rojaus sodnus.“ Kūrinyje mamatė prisipažįsta, kad mėgstamiausias jos „dailės veikalas“ Kristaus skulptūra – smūtkelis. Taip pat ji tiki, kad Dievas žino, kas žmogui yra geriausia ir teigia, ir kai Karusia Irusei pasiūlo važiuoti mokytis į Vilnių mamate atsako, jog „Su vaikais bus taip, kaip norės Dievas. Už tokią kainą aš nepirksiu ateities savo vaikams.“ Užrašuose taip pat ji mini, kad sapnuoja Dievą ir po susitikimo ji tiesiog ,,miršta iš laimės“. Mirtis jai nėra baisi, nes mąstydama apie mirtį ji galvoja apie dangų. Kapinių epizodas. Remiasi katekizmu kalbėdamasi su bajorais apie žmonių švietimą – nemokytus mokyti. 3.Apibūdinkite pagrindinę apysakos veikėją. 3 t. Mamatė Marija — aukštų sielos polėkių, siekianti aukštų idealų veikėja. Ji idėmiai žvelgia ne tik į pasaulį,bet ir į save, gyvena ne tik kasdienybės, bet ir poezijos, muzikos pasaulyje. Ji trokšta daryti žmonėms gera, aukotis, juos gydyti. Tačiau Marijos gyvenimo kelias sunkus: sulaukdama priekaištų iš vyro ir jo sesers, ji nepalūžtą, nes jai padeda įsipareigojimas vaikams, pareiga šeimai, menas, tikėjimas. Taip pat mamatė maištaujanti asmenybė- būdama jautri nelaimingam artimui ir skriaudai ji pritaria lietuvių tautos kovai dėl savojo rašto ir lietuviškos kultūros. Knygnešių slaptai platinamos menkos lietuviškos knygelės jai atrodė kaip būdas priešintis carinei Rusijai. Mamatė ne tik maištauja prieš Rusų imperijos valdžią dėl skriaudų mažai lietuvių tautai. Ji taip pat pakelia maištą dėl dukrelės mokymo bei auklėjimo — pasipriešina savo vyrui, kai šis sumano Irutę atiduoti savo seseriai Karusei, sulenkėjusiai, pasipūtusiai etiketo bajorei, gyvenančiai Vilniuje. Idealistė, giliai religinga, jaučianti gamtos grožį, inteligentė. 4.Pagrįskite teiginį ,,Mamatė savo vaikus auklėja vadovaudamasi krikščioniškąja morale‘‘. 2 t. Mamatė moko vaikus dorybių aiskindama tikėjimą, analizuodama katekizmą ir teigia, kad tik būdami dori, jie pateks į rojaus sodus. Be to Marija auklėja vaikus būti tolerantiškais ir nesididžiuoti savo kilme. Priešingai nei teta Karusia, ji leidžia savo vaikams bendrauti su valstiečių vaikais. Moko užjausti vargstančius, dalintis. 5.,,Kaip gyventi, kad gyvenimas būtų prasmingas ir gražus?‘‘- apibendrintai atsakykite į klausimą, remdamiesi apysaka ,,Sename dvare‘‘( 50 ž.) 6 t. Gyvenimas gali būti gražus ir prasmingas, kai žmogus savo pareigas sieja su savo sielos turtinimu. Toks žmogus yra Mamatė Marija — XIX a. Lietuvių psichologinio realizmo autorės Š.R. apysakos „ Sename dvare“ pagrindinė veikėja. Marija savo būties pilnuma randa aukodamasi dėl žmonių: ji jaučia pareigą padėti silpnesniems ir ligotiems, juos šelpti. Nors vyras Liudvikas smerkia tokį mamatės, elgesį paguodos ji sulaukia bendraudama su išmintingų knygnešiu Levanarda, grodama pianinu, skaitydama literatūrą. Apskritai menas ir aktyvus dvasios gyvenimas leidžia jai mėgautis pasauliu. Taip pat, daug džiaugsmo jai suteikia įsipareigojimas vaikams, šeimai. Remiantis krikščionybės principais, perteikti vertybes vaikams. 3 prasmingo gyvenimo principai: palikti po savęs reikšmingų darbų, susiformuoti ir perduoti teigiamas vertybes kitam, palaikyti tradicijas ir jų tęstinumą, neardyti nei Dievo sukurto pasaulio nei savo harmonijos. 6.Kas padeda vaikui pa žinti savo krašto istoriją, garsiuosius protėvius? 2 t. Vaikus apie krašto istoriją, garsiuosius protėvius privalo pasakoti ir mokinti tėvai ir artimieji. Taip pat, apie tai vaikai žinių semiasi iš knygų. Skaitydama „Poną Tadą“ Irusė ne tik išmoksta atmintinai deklamuoti jo eilutes, bet ir pradeda geriau suprasti savo tėvynės praeitį. Be to, charizmatiškasis apysakos „Sename dvare“ veikėjas Bočelis jai padovanojo Lietuvos istoriją tardamas šiuos žodžius: „Kiekvienas žmogus turi gerai žinoti savo šalies istoriją.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!