Interpretacija - Šatrijos Ragana "Sename dvare"

Interpretacija „Sename dvare“ Kalbėdami apie impresionizmą Lietuvoje, negalime nepaminėti vienos žymiausių šio laikotarpio rašytojų - Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos. Tai pirmoji Lietuvos rašytoja, dvarą atskleidusi visiškai kitu aspektu: tai rašto šviesa, knygų sklidimas. Apysaka „Sename dvare“ yra vienas žymiausių ir brandžiausių Šatrijos Raganos kūrinių. Ištrauka prasideda mamatės žodžiais apie rožes, kurie yra tarsi persmelkti liūdnos nuotaikos, tai ypač atsispindi žodžiuose: „Ir ta savo kalba pasakoja jos <...> apie tokią laimę, kokios niekada nėra patyrusios žmonių širdys“. Mamatė sakydama, kad rožės, skleisdamos kvapus, kalba, jas tarsi suasmenina, parodo jų svarbą: „Žinai, Irute, tas meilus kvapas – tai rožių kalba“. Irusia yra labai laiminga, nes ją supa mylimi žmonės, nuostabi gamta, artėja mamatės vardinės, kurioms ji ruošia nuostabią dovaną – gražią staltiesėlę. Pagalvodama apie saulę, Irusia dar labiau paryškina gamtos grožį: „<...> ir taip gražu visur, ir saulė taip puikiai šviečia ir šildo“. Tarsi norėdama paneigti mamatės žodžius Irusia atsako: „Mamate, o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės“. Mamatė, negalėdama įžvelgti tos laimės kur nors šalia, žvelgia į tolį, į tamsias pušis. Tamsa yra liūdesio simbolis. „Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur tolybėn, pro tamsias pušis, augančias sodno gale, tarsi ieškodama tų grožybių, kurių nėra regėjusios žmonių akys“. Mamatė dar kartą į Irusią kreipiasi su liūdesiu: „Trumpai težydi tos rožės, Irute”. Lygindama rožių žydėjimą su laime, ji savo dukteriai nori pasakyti, kad laimė tęsiasi neilgai. Vėliau jau beskinant rožes Irusia vieną, pačią gražiausią, baltą rožę įsegė mamatei į juodus plaukus. Rožės spalva yra kontrastas plaukų spalvai. Juoda spalva simbolizuoja liūdesį, balta - laimę. Juodi plaukai tarsi atspindi tą mamatės liūdesį, kuriuo persmelkta yra visa jos kalba. Sidabrinės žvaigždės yra dažnas įvaizdis Šatrijos Raganos kūryboje. Sidabro spalva simbolizuoja šaltį. Irusia įžvelgė panašumą tarp mamatės ir rožių: „Mamate, rožės į tave panėši“. Į klausimą kuo, ji atsako: „Tokios meilios meilios ir taip liūdnai žiūri, kaip ir tu“. Iš visų mamatės kalbų Irusia pastebi liūdesį, sklinadantį iš motinos, ir jos žvilgsnį lygina su gėlėmis. Iš visos ištraukos galima įžvelgti dviejų kūrinio personažų vidines būsenas ir charakterius. Irusia – maža laiminga, įžvelgianti gamtos grožį, pastabi ir protinga mergaitė. Mamatė – liūdna, tačiau šilta motina. Ištraukoje atsispindi impresionistinė literatūros srovė: spalvos, ypač juoda, balta ir sidabrinė. Juntamas akimirkos įspūdis, kontrastai. Taip pat galima suprasti, kodėl ši Šatrijos Raganos apysaka vadinama brandžiausiu jos kūriniu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!