Santuokos sudarymo sąlygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK)

visuomenėje įsigali laipsniškai.
1563 m. po Tridento bažnytinio susirinkimo santuokų registracija buvo perduota bažnytinei organizacijai. Bažnyčia buvo įpareigota įvesti metrikų knygas.
Žvelgiant į LDK teisės sistemos raidą XVI amžiuje, reikia pasakyti, kad ir tada priimti Lietuvos statutai nereguliavo visų visuomenės sluoksnių teisinių santykių, o tik bajorų ir jiems pavaldaus valstiečių luomo santykius. Jie taip pat nustatė tų dviejų luomų santykius su miestiečiais ir savarankišką statusą turėjusiomis kitomis socialinėmis grupėmis.
Lietuvos Statutas nebuvo vienintelis teisynas valstybėje. Savivaldą gavę miestai vadovavosi Magdeburgo teise. Savo ruožtu žydai, totoriai, karaimai savo vidinį gyvenimą reguliavo savitais papročiais ir savųjų religijų nuostatomis, o santykiuose su valstybės institucijomis bei tarp bendruomenių vadovavosi ir didžiojo kunigaikščio suteiktomis privilegijomis. Kadangi Lietuvos statutuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos iš esmės lietė tik bajorijos luomui priklausančius asmenis, laipsniškai užsitikrinusius išimtinę teisę į žemės nuosavybę, tai dalis sąlygų, susijusių su turtine padėtimi, nelietė pagrindinės gyventojų daugumos – valstiečių, buvusių vienokioje ar kitokioje feodalų priklausomybėje. Lietuvos statutuose šeimos teisė, kaip ir kitos teisės normos, reguliavusios kitus santykius, nesudaro atskiro skyriaus, nes teisės aktas pagal to meto valstybės valdžios sampratą ėjo iš valdovo valios ir malonės, o ne kaip žmonių interesų išraiška.
Lyginant visų trijų Lietuvos statutų normas, reguliuojančias šeimos santykius, su kitų valstybių – Rusijos, Lenkijos, Vokietijos – teisės sistemomis, pridurtina, kad santuokos sudarymą ribojančių sąlygų juose yra mažiau. Statutuose nerandame nuorodų apie besąlygišką tėvų arba globėjų valią, primetamą moteriai, neužtinkame ir tautinio nelygiateisiškumo požymių, pastebima didesnė religinė tolerancija. Tiesa, žiūrint iš dabarties pozicijų, Trečiasis Lietuvos Statutas numato ir nelabai pateisinamų santuokai trukdančių kliūčių, kaip, pavyzdžiui, svainystės ar tolimesnių laipsnių giminystės santykių apribojimai. Tokių normų atsiradimas sietinas su bažnyčios vaidmens valstybiniame gyvenime stiprėjimu ir kanonų teisės normų perėmimu.
Žinoma, kad pagal Lietuvos Statutus laisvą žmogų nelaisvu galėjo daryti ne santuoka, o tai, kad laisvasis pats galėjo pasiduot į nelaisvę, norėdamas susituokti su nelaisvu, jeigu nelaisvojo šeimininkas nesutinka kitaip. Laisvas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!