Salomėjos Nėries eilėraščių analizė, biografija

• Nėris – tik slapyvardis. Jos tikrasis vardas ir pavardė: Salomėja Bačinskaitė-Bučienė.
• Jau gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė, poetė, dalyvavo ateitininkų kuopelės veikloje.
• 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją.
• Studijuodama universitete S. Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart buvo pripažinta kaip poetė.
PO UNIVERSITETO BAIGIMO
• Baigusi universitetą poetė dirbo mokytoja įvairiuose Lietuvos miestų mokyklose. (Labai nemėgo savo darbo, greitai įsižeisdavo, jautriai reaguodavo į mokinių ar kitų mokytojų pastabas).
• Susipažino su savo būsimu vyru skulptoriumi Bernardu Buču.
• 1938m. buvo išleistas geriausias S.Nėries poezijos rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu‘‘, už kurį poetei paskirta Valstybinė literatūros premija.
OKUPACIJOS LAIKOTARPIS
• Poetė išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį.
• Jai buvo pavesta parašyti poemą Josifo Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė.
• Ne tik Nėris, bet ir P. Cvirka, A. Venclova, L. Gira vyko į Kremlių Lietuvai parvežti Stalino saulės ir siekė, jog Lietuva būtų prijungta prie Sovietų Sąjungos
• 1941 m. vasarą, nacistinės Vokietijos kariuomenei pradėjus įsiveržimą į SSRS, bėgdama nuo vokiečių, S. Nėris su mažu sūnumi pasitraukia į Rusiją. Latvijos teritorijoje traukinys, kuriuo važiavo S. Nėris, buvo subombarduotas. Bombardavimo metu pražuvo poetės daiktai ir rankraščiai, kuriuos ji buvo pasiėmusi su savimi.
• Salomėja Nėris tapo garbinama Tarybinėje valdžioje ir smerkiama nepriklausomoje Lietuvoje
POKARIO METAI
• 1944 m. S. Nėris grįžo iš Maskvos į Kauną
• Poetė tuo metu sirgo.
• 1945 m. birželio 8 d. S. Nėris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę.
• Gulėdama ligoninėje, ji rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, kurį rašė gyvendama Rusijoje.
• Šią knygą S. Nėris pavadino „Prie didelio kelio“, tačiau leidėjai ją pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti“.
• 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje S. Nėris mirė nuo kepenų vėžio. Jos palaikai parvežti į Kauną ir ji perlaidota Petrašiūnų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!