Saliamonas Banaitis

• Ilsisi Petrašiūnų kapinėse
• Šaltiniai
Saliamonas Banaitis
• Gimė: 1866 m. liepos 15 d. Pasaulį jis išvydo Sintautų parapijoje, Vaitiekupiuose (dabar Šakių raj.).
• Mokėsi: Marijampolės gimnazijoje. Peterburge baigė Buhalterijos ir komercijos kursus. Būdamas šešiasdešimties studijavo teisę Kauno universitete.
• Gyveno: Vaitiekupiuose, Kaune.
• Mirė: 1933 m. gegužės 4 d. Kaune.
Asmenybę kūrė aplinka
• S.Banaitis gimė aršios lietuvių rusinimo politikos metu. Pasaulį jis išvydo Sintautų parapijoje, Vaitiekupiuose, parankioje knygnešystei vietoje. Šiame krašte, kuriame veikė Napoleono kodeksas ir buvo panaikinta baudžiava, lietuviai jautėsi pranašesni, be to, kaimynystėje – Šakiuose darbavosi dr. Vincas Kudirka, tad lengviau sudygo ir Saliamono, kaip kovotojo už laisvą Lietuvą, sėkla.
Asmenybę kūrė aplinka
• Lietuvių kultūros centru virtusiuose signataro namuose nuolat rinkosi apsišvietę žmonės, žymiausia inteligentija, vyravo lietuvių tautinio judėjimo idėjos. Visą šį lietuvybės židinį kurstė Saliamono motina, aktyviai dalyvavusi 1863-iųjų metų sukilime, platinusi kunigų knygas. Kartu su savo vyru, mirusiu, kai Saliamonui tebuvo vos treji, ji valdė 73 hektarų ūkį, aplinkinių vadinamą Banaityne, turėjo aliejaus spaudimo įmonę, dažnai lankydavosi Prūsijoje. Tad tapti didžiu lietuvybės puoselėtoju Saliamonui tarsi buvo užkoduota genuose.
Mokslų nebaigęs išminčius
• Skaityti ir rašyti signataras slapta išmoko namuose – iš maldaknygių ir elementorių. Kadangi ūkis buvo pažadėtas vyresniajam broliui, Saliamonas turėjo siekti išsimokslinimo. Pasimokęs Sintautų pradinėje mokykloje, jis įstojo į daugiausia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų išugdžiusią Marijampolės gimnaziją, kurioje, manoma, vienu suolu dalijosi su būsimu Lietuvos prezidentu Kaziu Griniumi.
Mokslų nebaigęs išminčius
• Vis dėlto gimnazistu jis pabuvo vos trejus metus – sulaukęs 18-kos mirė brolis, tad jaunėliui teko grįžti į tėviškę. Parvykęs Saliamonas ne tik plušo ūkyje, bet ir ėmė sodyboje organizuoti knygnešių punktą, kurį lankydavo ir V.Kudirka. Jie bendradarbiavo ragindami lietuvius laisvintis iš carinės priespaudos. Vėliau V.Kudirka netgi perleido į S.Banaičio rankas „Varpo“ ir „Ūkininko“ laikraščių leidybą.
Didžiausias nuopelnas - spaustuvė
• Iš Užnemunės nuolat gaudamas lietuviškų spaudinių, S.Banaitis ėmė austi mintį apie nuosavą spaustuvę. Į Kauną jis persikėlė 1904 m. Tuo metu šiame mieste...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!