S. Šaltenis "Duokiškis"

Sauliaus Šaltenio apysakoje „duokiškis“ atgaivinami sunkūs ir tragiški pokario metai. Kūrinyje į šį laikotarpį pažvelgiama keliais aspektais, jis sąmoningai suskirstytas į devynias dalis, kurias sieja ypatingai slogi bei susimąstymą žadinanti nuotaika ir kurios labai įtaigiai išryškina to meto žmonių gyvenimo problematiką. Šeštoji apysakos dalis įvardyta kiek šokiruojančiu pavadinimu „vaisiaus išvarymas“. Taip autorius tarsi atskleidžia graudų to meto Lietuvos žmogaus gyvenimą, kuriame jis kenčia tapdamas budeliu ir kartu išgyvena būdamas auka. Šiuo atveju, moteris Angelė, uoliai prižiūrėjusi svetimus vaikus, tvarkiusi savo globėjo direktoriaus Spielskio namų buitį ir rizikavusi priglausdama nukankintą rusų kareivį, sulaukia iš likimo skaudžios patirties. Ją negailestingai išniekina miškų vadas ironiškai vadinamas jėzumi, už jos pasiaukojimą dėl išgelbėto kareivio.Po tokios amoralios bei brutalios egzekucijos Angelės įsčiose užsimezga kūdikis. Šioje apysakos dalyje kalbama apie moters pasiryžimą atsikratyti gėdingu būdų pradėto vaisiaus, apie jos neeilinę vidinę kančią ir graužiančią gėdą, ir tarsi to būtų ne gana, apie viena po kito užgriūvančius gyvenimo išbandymus-moterį palieka teik pastangų ir aukos pareikalavęs kareivis Ivanovas, kad pagelbėtų vargstančiai jo šeimai, ji atiduota visa ,ką turi sukaupusi geriausio.
Ši moteris vaizduojama kaip padėjėja kūdikio išvalyme. Ji nenuoširdi, Angelei padeda tik labai prašoma ir gavusi dosnų atlygį (sukrovė atrinktas vilnas ir lašinius). Taip pabrėžiama kad šiame apgaulingame vertybių pasaulyje niekuo negalima pasitikėti , todėl Angelė labai bijo jai skausmingos žinios paviešinimo „nepasakokit paskui niekam“. Angelė vaizduojama kaip moteris, savo skaudžiais išgyvenimais turinti atpirkti vyriškojo pasaulio kuriamą blogį. Už savo moteriškos širdies šilumą ja visi naudojasi, tačiau už tai Angelė tik skaudinama. Net ir jos globojamas Jonelis Ivanovas numojęs ranka į moters auką ,tik pasitaikius progai palieka ją taip apversdamas jau ir taip dėl kūdikio išvalymo sumišusį Angelės vidinį pasaulį („pasakė užtirpusiom lūpom“). Taip akcentuojamas tipiškas vyro nedėkingumas ir abejingumas.
Tokie alinantys likimo siųsti išbandymai lemia pagrindinę šios apysakos dalies problematiką- kaip ir kodėl likimas krauju ženklina geraširdės ir dorovingos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!