S. Geda. Eilėraštis Dionizui Poškai

 S. GEDA „EILĖRAŠTIS DIONIZUI POŠKAI" STRUKTŪRINĖ-SEMANTINĖ INTERPRETACIJA S. Gedos kūryba — neabejotinai sudėtingas reiškinys mūsų lyrikoje. Vieno eilėraščio analizė galėtų tapti įvadu į visą kūrybą, padedančiu at­skleisti meninio pasaulio specifiką, kartu ir bendresnes poeto estetines nuostatas. ,,Eilėraštis Dionizui Poškai" yra paimtas iš rinkinio „Žydinti slyva Snaigyno ežere". Pabandykime suprasti, kaip jame generuojama prasmė, kaip veikia eilėraštyje pats prasmės kūrimo „mechanizmas". Dionizai Poška, pabučiuok Adomą Mickevičių, šaltu absurdišku bučiniu, Lietuvos nebėra, nebėr bičių, skraidančių vasarovidžiais viršum Marcinkonių bažnyčios, vargonininkas numirė, šalta, ak šalta pavasario meilė, neršiant upėtakiams Ūloj ir Merky, Dionizai, šalta pasauly, kur biblija, caras, pora upėtakių, senas Mickevičius klūpo Paryžiuje, Nemunas, piktas ir kvailas mūsų sienų sargybinis, mūsų šunų, mūsų vaikų, mūsų vilkdalgių Lietuvos, filomatai ir filaretai dar gieda, paklausyk, Dionizai, kokia didelė Lietuva: kiek skruzdžių, arklių, kiek karvių ir dievo karvyčių, atvarytų iš kito pasaulio, iš pasaulio, kur gieda niūrus Vaidevutis, gieda Prūsija, vištos, einančios mirti, gieda Mickevičius, apleisdamas Lietuvą, gieda akmenys, gieda ugnis, gieda balta dilgėlė palei Trakus, ak, palei Trakus kruvina dilgėlė, suuodusi kraują Kęstučio, kraują seno totoriaus, ugnies, karaimo, ruso, vokiečio lenkišką kraują, kmyną, takažolių mėgstamą kraują, kraują molio širdies, srūvantį nuo Himalajų, per Kolumbo valgomas spalgenas trykštantį kraują... Pašauk, Dionizai, pašauk Kristijoną, mužiką, raunantį plaukus, beprotį iš Breigelio smuklės, iš Olandijos, iš Belgijos miežių putpelę, iš kanapių, kaliausių, pernokusių šilo mėlynių, mekšro, neršiančio Snaigyno ežere, iš kuojos, žiedlapių, iš pelekų, Dionizai, Lietuvą, seną, mužikišką, apsimetusią durniais, donelaičiais, širdim pašauk tuos, kurie klauso: žvirblį, voverę, žmogų, Mickevičius miršta toli, Prancūzijoj, Prūsija miršta, miršta šaknis dilgėlės, Adomas, hebrajai, eskimai, užslenka ledas tamsus, Dionizai, hebrajiškas, lenkiškas, vokiškas ledas, širdie, o širdie Lietuvos. Iš pirmo žvilgsnio tekste vyrauja chaosas ir netvarka: eilėraštis atro­do kaip atsitiktinis gamtos įvaizdžių ir kultūros realijų kratinys. Pirminė teksto segmentacija — semantinių laukų išskyrimas — gali padėti paaiš­kinti poetinio pasaulėvaizdžio specifiką, nusakyti jo dominantes. Artimų savu prasme žodžių pasikartojimas, paryškintas sintaksinės teksto organi­zacijos, leidžia išskirti keturis pagrindinius semantinius laukus: ,,Šaltumo" semantis laukas šaltu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!