Rūkymo priklausomybė

Rūkymas – žalingas įprotis traukti įplaučius smilkstančio tabako dūmus. Tai labiausiai paplitusi pasaulyje narkomanijos rūšis (vadinamoji mažoji, arba buitinė, narkomanija). Rūkymas, kaip ir kitų narkotikų vartojimas, yra nenatūralus, žmogaus prigimčiai priešingas veiksmas, kurį sąlygoja socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Tabako dūmuose esantis, narkotinių savybių turintis nikotinas veikia nervų sistemą ir psichiką. Ilgiau rūkant prie jo priprantama, atsiranda rūkymo įprotis, o nustojus rūkyti – abstinencijos reiškinių (nervingumas, bloga nuotaika, sutrikęs miegas, nerimas). Rūkyti dažnai pradedama vaikystėje ar jaunystėje. Rūkančių tėvų, kino herojų pavyzdys, bendraamžių įtaka, mada, rūkalų reklama nuo vaikystės formuoja žalingą nuostatą, kad rūkymas – normalus suaugusiųjų elgesys, simbolizuojantis savarankiškumą, nepriklausomybę ir socialinę sėkmę.
Iš tabako dūmuose randamų per 3900 cheminių junginių 158 yra biologiškai aktyvūs (iš jų 40 – kancerogenai). Svarbiausios kenksmingos medžiagos: dirginančios kvėpavimo takus – nikotinas, anglies monoksidas (smalkės), aldehidai, rūgščių radikalai, skatinančios vėžį – benzenas, vinichloridas ir kt. Dėl kenksmingų medžiagų poveikio rūkantys dažniau serga daugiau nei 100 ligų, ypač lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir t.t. Dėl to rūkančiųjų mirtingumas 80% didesnis, o jų gyvenimo trukmė 5 – 8 m. trumpesnė.
Sveikatai kenkia ir pasyvusis rūkymas – buvimas prirūkytoje patalpoje (kvėpuojama tabako dūmais užterštu oru). Tuomet greičiau nuvargstama, gali paūmėti alerginės ligos, bronchinės astmos, krūtinės anginos priepuoliai, didėja pavojus susirgti plaučių vėžiu, kūdikiams ir vaikams – kvėpavimo organų ligos.
Tabaką rūkyti pradėjo Amerikos indėnai per apeigas. Europoje rūkymas ėmė plisti XVI a., iš Amerikos atgabenus tabako sėklų. Nuo XVII a. visoje Europoje, nepaisant bažnytinės bei pasaulietinės valdžios draudimų ir netgi žiaurių bausmių, paplito pypkės rūkymas. XIX a. pab., pradėjus gaminti cigaretes, rūkymas tapo masiniu reiškiniu. XX a. 6 – ame dešimtmetyje Europoje rūkė ¾ vyrų ir 30% moterų. Paaiškėjus rūkymo žalai ir ėmus su juo kovoti, rūkančių vyrų sumažėjo iki 40%, moterų – nežymiai.
„Medicinos enciklopedija“, 1993m.
Nikotinas priskiriamas psichoaktyvioms medžiagoms. Psichoaktyvi medžiaga – tai tokia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!