Romualdas Granauskas ir "Duonos valgytojai"

Ištraukoje regime, atrodytų, paprastą įvykį: keturių asme­nų (tėvas, motina, dukra ir žentas) šeimos pabudimą. Bet kiek­vienam jų rytas vis kitoks, skirtingos mintys užplūsta galvą, ki­tokia elgsena. Taigi epizodas panaudojamas norint tiksliai api­brėžti veikėjų charakteristikas, juk tik atsibudus, dar tebesant ties sapno ir realybės riba, neįmanoma apsimesti kuo kitu, mąstyti ne savo, o svetimomis mintimis. Be to, saulės patekėji­mo momentas tradiciškai yra labai svarbus simbolis: dienos pradžia atneša naujas viltis, galimybes... Tad nenuostabu, kad šis epizodas - ne vien statiškas žmonių psichologinių modelių vaizdavimas, jame slypi būsimas veiksmas (kol kas ketinimų stadija). Be to, autorius, sumaniai išdėstydamas herojų pabudi­mo tvarką, paryškina konfliktą tarp senojo ir naujojo kaimo at­stovų. Kad konfliktas būtų aštresnis, pirmieji nubunda ir paly­ginami vyrai, o vėliau ir moterys. Šitaip psichologiniai pakiti­mai parodomi dukart, juos pabrėžiant, papildant.
Psichologinių portretų sureikšminimo faktą patvirtina ir kū­rinio pavadinimas: "Duonos va1gytojai". Be abejonės, visi žmo­nės, nes be šio produkto kažin ar kuris išsiverčiam. Be to, krikščioniškajam kontekste duona paprastai simbolizuoja dvasios pe­ną, tad pažvelkime, kuo gyvos R. Granausko herojų sielos.
Tiesiogine prasme senųjų Rimkų duona naminė, pačių auginta, apdorota ir kepta, taigi sava, prijaukinta. Na ir kas, kad jos nedaug ir neužtenka.visiems metams. Senukai vis tiek keps duoną, kol bus gyvi. Nes ji yra ženklas, kad jie dar gyvi, tebepalaiko ryšį su gamta ir gyvenimu. o jaunųjų dvasios pe­nas neįvardytas, bet kadangi senių veiksmai jiems kelia juo­ką, tad galime spėti, kad gyvenimo duona yra pirktinė, negy­va, neturinti dvasios kibirkštėlės.
Pažiūrėkime, kaip šie skirtumai atsiskleidžia abiejų vyrų portretuose. Visų pirma, prabudimo momentas: senasis Rimkus iš karto atmerkia akis, taigi drąsiai žvelgia į aplinkinį pasaulį, įsiklauso į gamtą, nors tai ir nebūtina (rugiai jau nuimti). Žentas "akių neatmerkia, kad nereikėtų nieko matyti", tai simbolizuoja išorinio pasaulio baimę, neprisitaikymą prie aplinkos. Šiuos kompleksus, sprendžiant iš pagirių (galvos skausmas, išdžiūvus burna), skandina degtinės liūne. Požiūrių į gyvenimą skirtumai nešvelnėja ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!