Romos stoikų ankstyvosios krikščionybės politinės idėjos

Šio kursinio darbo tyrimo objektas – idėjos, įtvirtintos Romos stoikų atstovų Senekos, Epikteto, Marko Aurelijaus veikaluose bei ankstyvosios krikščionybės politinės idėjos, įtvirtintos Naujajame Testamente.
Darbo tikslas yra atskirai apibūdinti Romos stoikų filosofijos pagrindines nuostatas, prieš tai aptariant pagrindinių stoicizmo postulatų kilmę, išanalizuoti Romos stoikų ir ankstyvosios krikščionybės politinių idėjų panašumus ir skirtumus. Be to, svarbu išsiaiškinti ar ankstyvųjų krikščionybės politinių idėjų kilmės pagrindas ir idealas buvo Romos stoikų traktuotos teorijos.
Romos stoikų filosofija – nėra itin retas filosofinių bei politinių tyrimų objektas, tačiau į ją dažniausiai žvelgiama per lyginamąją antikos filosofijos prizmę. Romos stoikų postulatų lyginimas su Naujuoju Testamentu yra originalus būdas išsiaiškinti politinės filosofijos įtaką ankstyvosioms krikščionybės idėjoms.
Šiame kursiniame darbe, pirmiausia bus pateikiama Graikijos stoikų filosofijos istorija kaip turėjusi įtakos Romos stoikams. Apibendrinus stoikų idėjų kilmę, bus detaliai gilinamasi į konkrečių, t.y. žymiausių Romos stoikų: Senekos, Epikteto, Marko Aurelijaus veikalų pagrindinių nuostatų esmę. Galiausiai, nagrinėjant Naująjį Testamentą jis bus lyginamas su Romos stoikų veikalų politinėmis teorijomis.
Rašant šį darbą daugiausia remtasi Romos stoikų veikalais, Naujuoju Testamentu, užsienio ir Lietuvos filosofų mokslo darbais.
Analizuojant darbo temą naudojami lyginimasis, lingvistinis, istorinis metodai, kurie geriausiai padeda atskleisti darbo temą ir padaryti tinkamas analizės išvadas.
Stoikų mokyklos įkūrėjas yra Zenonas Kitijietis (336-264 m. pr. Kr.), jis gimė Kipre, Kitijos mieste. Nuo vaikystės knygos žadino jo susižavėjimą mokslu bei meilę sokratiniams veikalams. Atėnuose Zenonas pas megarietį Stilponą dešimt metų studijavo dialektiką. Daug dėmesio skyręs dialektikai, praktinei ir fizikinei filosofijai bei Heraklito veikalams apie gamtą jis tapo mokytoju Margoje. Zenono mokykla buvo pavadinta stoikų mokykla „Stoa poikile“ ir atidaryta Atėnuose apie 300 prieš Kristų metus. Jis svarbiausiu dalyku laikė filosofijos susivienijimą į tam tikrą visumą, o jo metodika nuo kitų skyrėsi dialektiniu menu bei įrodymų įžvalgumu. Zenono asmenybės rimtumas, panašūs, bet nedeklaruojami į kinikų panašūs įpročiai, tik būtiniausių poreikių tenkinimas (mito tik vandeniu, duona, figomis, medumi), pelnė jam pagarbą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!