Romos imperijos Stoikų etinė teorija

Savimonės laisvė, pasirodziusi dvasios istorijoje kaip save suvokiantis reiškinys, buvo pavadinta stoicizmu. Jo principas yra tas, kad sąmonė yra mąstanti esmė, ir kas nors yra jai esminga, teisinga ir gera tik tada, kai sąmonė to dalyko atžvilgiu elgiasi kaip mąstanti esmė (Hegel G.W. F., 1997).
• velyvąjį stoicizmą: tai visų pirma Seneka (4m. pr. Kr. - 65 m.), į laisvę paleistas vergas Epiktetas ( 50 - 138) bei imperatorius Markas Aurelijus (121 - 180). Pagrindinės jų temos - gyvenimo sutvarkymas ir moralės klausimai. Šiuo laiku stoicizmas jau vertinamas kaip tarn tikra populiari filosofija.
Stoikai filosofiją skirsto į logiką, fiziką, etiką. Įvairių disciplinį reiksmę jie iliustruoja sodo pavyzdžiu: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn besistiebiantis medis, o etika -tai sodo vaisiai.(Borusevičienė N., 2002).
Stoicizmas buvo labiau išsivysčiusi aukščiausiųjų klasių filosofija. Stoikai tikėjo, kad visoje gamtoje viešpatauja kontroliuojantis Protas-Likimas. Jie mokė, kad žmogaus siela yra dieviška; kad ji yra įkalinta fizinės prigimties ydingame kūne. Žmogaus siela išsilaisvinimą pasiekia gyvendama harmonijoje su gamta, su Dievu; tokiu būdu dorybė tampa savo pačios atpildu. Stoicizmas pakilo iki išaukštintos moralės, tokių idealų nuo to laiko nepranoko nė viena grynai žmogiškosios filosofijos sistema. Nors stoikai tvirtino, jog yra "Dievo palikuonys," bet jiems nepavyko jo pažinti ir dėl to jiems nepasisekė jo surasti. Stoicizmas išliko filosofija; jis niekada netapo religija. Jo pasekėjai stengėsi savąjį protą priderinti prie Visuotinio Proto harmonijos, bet jiems nepavyko save įsivaizduoti mylinčio Tėvo vaikais. Paulius labai smarkiai linko į stoicizmą, kada rašė: "Aš išmokau, kad ir kokioje būčiau padėtyje, dėl to būti patenkintas" ( ).
"…stoikų filosofija – besikuriančios pasaulinės valstybės piliečio kosmopolitinis savęs ieškojimas” (Zabulis H. “Stoicizmas ir eklektika”). Stoicizmas savo esme buvo etinė filosofija, turėjusi tikslą ugdyti žmogaus dvasinės nepriklausomybės ir orumo jausmą. Laisvė, prarasta realiame gyvenime, turėjo būti atrasta žmogaus pasaulyje.
Aukščiausia žmogaus paskirtimi stoicai laikė jo protinę veiklą, išskiriančią jį iš gyvūnų pasaulio....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!