Filosofijos įvadas. Pagrindinė teorija

1. Pasaulio prigimties (daiktų prado) problema ikisokratikų filosofijoje (Talis, Anaksimenas, Herakleitas, Anaksimandras, Parmenidas, Zenonas).
Filosofinė disciplina, kuri kelia būties klausimą (ieško pasaulio įvairovėje vienovės ir tapatumo) vadinama metafizika. Filosofijai pasaulio tvarkos arba kosmoso kildinimas (pagal mitą) iš chaoso buvo nepriimtinas, juslinio suvokiamo pasaulio jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje. Pirmieji graikų filosofai labiausiai jiems rūpėjusią pasaulio prigimties temą perėmė iš mitologijos, ją suproblemino ir gvildeno remdamiesi ne tiek mitologiniais įvaizdžiais, kiek teorinėmis priemonėmis. Problematiška atrodė ne tiek jo sandara, kiek kilmė. Buvo klausiama: iš ko pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių? Ikisokratikai teigė, kad pasaulis atsiradęs iš vienos iš keturių pasaulio stichijų (Talis – vanduo, Anaksimenas – oras, Herakleitas – ugnis).
Herakleitas teigė, jog pasaulis nei žmogaus, nei Dievo kūrinys. Tvarka yra dėl to, kad viskas pasaulyje dėsninga. Pasaulis – radikali tėkmė, joje vyksta priešybių kova. Ugnis, kaip pradas, neturi nieko bendro su laikina dimensija. Jo pozicija priešinga Platonui, panaši į Nyčės. Jonijos filosofai nesvarstė, ar juslinis pasaulis tiek pat tikras, kaip ir daiktų pradas. Pasaulio tikrumas – savaime suprantamas dalykas. Kintamumas cikliškas, vyksta nuolat, bet dėlto pasaulis netampa netikras. Amžinai kartojasi skirtumai, o ne patys daiktai.
Parmenidas pirmasis bandė pasipriešinti Herakleito požiūriui. Pasak jo, būtis yra mąstymas, tai, kas nei atsiranda, nei išnyksta ir negali virsti nebūtimi. Empirinis pasaulis, priešinamas būčiai, vadinamas nebūties pasauliu, o nebūties iš viso nėra. Vėlesni filosofai čia labiau įžvelgė realybės ir regimybės priešpriešą.
Zenonas buvo Parmenido šalininkas. Teigė, kad yra vieninga būtis, o nebūties nėra. Nėra jokios tuščios vietos ar erdvės, nėra judėjimo (kaip vietos pakeitimo), tik iliuzija. Kūnui būdinga, jog jis negali pajudėti iš vietos ir to judėjimo užbaigti. Judantis kūnas niekada nepasieks tikslo, nes kelias iki jo – begalinis, todėl reikia begalinio laiko, pvz.: Achilas niekada nepralenks vėžlio.
2. Pitagorininkai ir Demokritas.
Pitagorininkai: Anaksimandras teigė, jog pradas yra apeironas, tačiau remiantis beribės, neapibrėžtos būties kaip vienintelio daiktų prado...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!