Pagrindinė filosofijos teorija

1. Fil-ijos samprata Kas ir kaip sukūrė žodį ‘filosofiją’ ir kaip atsirado f-ija? Teorinis pasaulio aiškinimas atsirado maždaug VII a.pr.Kr. Senovės graikai jį vadino f-ija. Šį žodį pirmąkart pavartojo Pitagoras. Jis sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: ‘filo’-myliu ir ‘sofo’- išmintis. Taigi f-ija tai išminties meilė. Kuo skiriasi filosofinis požiūris į pasaulį nuo mitologinio jo suvokimo? Mitologinio mąstymo ypatumai : *** antropomorfizmas – sužmoginimas, personifikacija (pvz. Prometėjas – ugnies Dievas). Žmogus gamtoje mato save išdidintą. *** pasaulėvaizdyje pagrindiniai veikėjai Dievai. *** mitologinis pasaulėvaizdis išdėstomas pasakojimo forma. *** viskas atskleidžiama metaforomis ir poetizmais. *** mitų tikrumas grindžiamas tradicija ir autoritetu, jis perduodamas iš kartos į kartą. Filosofinio mąstymo ypatumai: *** Dievus, pusdievius ir herojus keičia gamtos jėgos ir stichijos; *** pasakojimas pakeičiamas teorija – taisyklėmis ir principais, apjungtais tarpusavy sąvokų sistema. *** tikrumas grindžiamas ne teoriškai, o įrodymais ir argumentais. Kas skatina žmogų filosofuoti? Aristotelis teigė, kad žmogų filosofuoti skatina gyvenimo nuostaba. O naujųjų laikų mąstytojai filosofavimo šaltiniu laiko abejojimą. Kokios f-ijos sampratos susiformavo Senovės Graikijoje? Tikrą f-iją sukūrė Jonijos Graikai. Jie pasirinko vieną sunkiausių uždavinį – klausimą: apie pasaulio atsiradimą iš vienintelės pirminės medžiagos. Vėliau susidomėta mąstančiu subjektu, atsirado sofistika. Tyrinėjimu objektu pasirinkus žmogų ir sukūrus pažinimo teoriją bei etiką, buvo sukurta daug sistemų, kurios apėmė metafiziką, pažinimo teoriją, gamtos mokslą, etiką, atsirado helenizmas. Kokį vaidmenį kultūroje atlieka f-ija? F-ija – savita kultūros sritis. Į jos turinį įeina viskas, kas būdinga menui, mokslui, dorovei, religijai. F-ija – visas žmonijos sukauptas patyrimas. Ji yra tarsi grandis, jungianti mokslą ir religiją. 2. Rytų ir Vakarų f-ijos ypatybės Kodėl pasaulinė f-ija, kilusi iš vieno šaltinio, suskilo į dvi skirtingas šakas? Tiek Rytuose, tiek vakaruose f-ija atsirado iš vieno šaltinio – ‘pažink save’. Tolimesnė jos raida buvo skirtinga. Tai priklausė nuo civilizacijų, kultūrų skirtumų. Rytų šalis kūrė f-iją, kad žmogus susilietų su gamta, o Vakarų šalys priešingai. Vakaruose svarbiausia buvo mokslas, tuo tarpu Rytuose – dorovė ir religija. Kai kurie teigia, kad skirtumas nulemtas socio-gamtinių sąlygų (klimato atšalimas skirtingai paveikė Rytus ir Vakarus) Ko mokė žmogų Rytų, ir ko Vakarų f-ija? Rytų F atsirado kaip psichotechnika – individo siekimas išsivaduoti nuo nepastovaus ir priešiško pasaulio. Čia F nueina į dvasinį žmogaus tobulėjimą. Principai:pažink save,kad valdytum savo kūną;išsivaduok iš priešiško pasaulio, sukurk rojų,kad išorinis pasaulis negalėtų paveikti. Rytų F vyravo despotizmas,individas buvo niekas; kad individas išgyventų, jis turi turėti stiprią dvasią. Ši F specifiška, ji neįgijo autonomijos, neatsiskyrė nuo religijos.Rytų F nuėjo į darną su gamta. Pagrind. Rytų F idėja – žmogaus ir gamtos vienovės ieškojimas. RF pagr. Principas – neprievarta. V.F. išaukština individą. Vakarų žmogaus pagr. Bruožai: pragmatiškumas, individualumas. Vakarų žmogus save tarsi sudievina, priešpastato gamtai, stengiasi viską aiškinti moksliškai. Čia žmogus ėmė kurti humanistinę f-iją, kuri iškelia žmogų. Vakarietiškas mąstymas – pažink pats save, kad galėtum valdyti pasaulį. Kodėl Rytų f-ija mūsų laikais tapo aktuali? Kadangi šiuolaikinėje technologinėje - mokslinėje visuomenėje žmogus priėjo ribą, kai jo paties sukurti įrankiai ir aplinka (pvz., masinio naikinimo ginklas, gamtos užterštumas...) gali sunaikinti visą žmoniją ar bent jau apsunkinti jos egzistenciją, konfliktų sprendimą. Žmogus, pasikliaudamas savo žiniom, bandė tvarkyti pasaulį p/l savo nuožiūrą, tačiau dabar jis nebesugeba valdyti šio proceso. Tada gamta atsigręžia prieš patį žmogų, iškeldama jam dar sunkesnių problemų. Kadangi Rytų f-ijai yra būdingas gyvybės ir taikos kultas, gamtos ir žmogaus darnos siekimas, tai manoma, kad ji gali padėti spręsti susiklosčiusią padėti VF ir tokiu būdu įtakoti jos tolimesnę raidą. Kokį raidos kelią Lietuvai siūlė S.Šalkauskis ir kokia šio projekto vertė? Jis siūlė pasirinkti ‘auksinį vidurį’, t.y. būti tarp Vakarų ir Rytų... 3. Senovės Indų f-ija Kokie yra pagrind. Sen. Indų f-ijos raidos etapai? Brahmanizmas – sankja – budizmas – redanta Kokioms problemoms indų f-ija skyrė daugiausia dėmesio? Ji, kaip ir visos kitos f-ijos, svarsto būties ir dorovės problemas. Pažinimą ypatingai pabrėžia budizmas: nežinojimas – kančių priežastis. Indų f-ijoje pažinimas pajungiamas religijai, išskiriama vienovė su gamta. Dar vienas svarbus bruožas - būdingas visuotinis objektų ir reiškinių ryšys. Dievas ne kas kita, o pasaulio tvarka. Kaip indų f-ijoje suprantamas pasaulis? 1.Šiame pasaulyje nėra nieko amžino. Laimė ilgai negali trukti.Nepatenkinama gyvenimo būseną budistai vadina ‘DUKA’ (nerimas, kančia) 2.DUKOS būsena užvaldo žmones, kurie trokšta daiktų. Juos pražudo godulys, savanaudiškumas. 3.Iš DUKOS galima išsivaduoti, jeigu žmogus įveikia savo savanaudiškumą, godumą ir neapykantą. 4.Tai galima padaryti einant Aštuongubu tauriuoju keliu. Aštuongubas taurusis kelias tai:Teisingas supratimas, Teisingas nusiteikimas, T.kalbėjimas, T.veikla, T.pastangos, T.susikaupimas, T.dėmesio koncentracija. Indų f-ijoje pasaulis tai iliuzija, tuštuma, miražas...Teigiama, kad visa esamybė yra lygiavertė, žmogus yra jos dalis, niekuo neišsiskiriantis. Nei pasaulis, nei daiktai neturi substancijos. Moralė sudaro pasaulio pagrindą. Kokias tiesas skelbia budizmas? Budizmas – religija ir f-ija. Išaugo iš induizmo. Pabrėžiama žinojimo reikšmė, nežinojimas – kančių priežastis. Reinkarnacijos idėja – sielų persekiojimas, keliavimas, persikūnijimas. Dar vadinama sansara. Karma – dėsnis, kuris reguliuoja persikūnijimo pobūdį ir lemia atpildą. Sudėtinė budizmo dalis – joga. Gyvenimas – kančia; joga padeda išsivaduoti iš kančios. Blogis – prisirišimas prie gyvenimo; Gėris – pasaulio atstumimas. Vienas esminių budizmo principų – niekam neatimti gyvenimo. Budizmui budinga visų gyvų būtybių lygybė. Pagrindinis budizmo principas – pasaulio vientisumas, viskas tarpusavyje sąveikauja. Kaip budizme suprantama žmogaus ‘AŠ’? Budistai tiki, kad žmogaus savastis, išreiškiama žodžiu ‘aš’ tėra iliuzija, t.y. neteisingo pažinimo rzlt. Save reikia suvokti kaip mazgelį didžiuliame gamtos audinyje. Kas yra ahimsa? Ahimsa – etinis, religinis principas, mokantis niekam nekenkti; arba – pagarbos gyvybei apibrėžimas 4. senovės kinų f-ija Koks yra seniausias kinų f-ijos veikalas ir kas jį parašė? Senovės kinų pirmasis šaltinis vadinamas “Orakulų knyga” (“I dzin”) – permainų, išminties knyga. Kas yra DAO? Kinų f-ai gamtoje įžiūri amžinybės simbolį išreiškiama žodžiu DAO (kin.-kelias). Tai žmogaus sielos vadovas, pasakantis, kaip reikia tinkamai gyventi. Pradžioje DAO žymėjo dangaus šviesulių orbitą, vėliau įgijo tvarkos ir amžinybės prasmę. DAO – kelias, amžinas, nekintamas, neišreiškiamas principas, kuriame slypi visos formos, medžiagos, kuris sukuria visa, kas egzistuoja. DAO reiškia IN ir JAN (moteriško ir vyriško prado atitinkamai) harmoniją. Ko moko žmogų kinų neveiksenos etika? Kinų f-ija labiau linksta į gyvenimą, praktiką. Pagrindinis tikslas – mokinti žmogų tobulai, laimingai gyventi. 5 priešybių harmonijos vienybė – auksinė žvaigždė=5-ios gyvybinės organizmo f-ijos:maitinimasis, šalinimas, kvėpavimas, judėjimas, dauginimasis. Jei žmogus serga, reiškiasi sutriko viena iš šių f-ijų... Kokių dorybių mokė žmogų Konfucijus? Konfucijus pabrėžė žmogaus pareigas. Jis teigė, kad žmogui reikia gyventi p/l DAO: atkurti darnius santykius šeimoje, tobulinti savąją esybę, išgryninti širdį, praskaidrinti mintis, siekti žinojimo pilnatvės. Iš jo mokymo susiformavo Konfucianizmas. Pagrind. vertybės:hierarchija, paklusnumas, nuoseklus pareigų vykdymas, šeima, taupymas. Kokio modelio pagrindu Konfucijus siūlė kurti teisingą visuomenę? Šeimos modelis. Santykiai šeimoje buvo keliami kaip pasaulio santykių pvz... 5. Mąstymo tipai senovės graikų f-ijoje. Kas yra ‘ašinis laikas’? 800-200m.pr.Kr. – ‘ašinis laikas’ (p/l Jaspersą) – tai šiandieninio pasaulio pamatai. Tai laikotarpis, kai pereita nuo bendruomeninio mąstymo prie individualaus. Kokios pagrind. F-inės minties kryptys susiformavo senovės graikų f-ijoje? • Gamtos f-ija (susijusi su mokslu, kitaip – natūrfilosofija) • Metafizika. Jos esmė – žmogus savo mintimi kuria pasaulį, kuris yra kitoks, negu mes pastebime jusliniais sugebėjimais. • Materializmas • Idealizmas Kas yra materializmas ir idealizmas? Materializmas – pirminis pagrindas materija, tikrovė yra medžiaginė, o dvasia atsiranda iš jos pagrindų (smegenys išskiria mintis, kaip skrandis rūgštį). Būtis tapatinama su idėjomis, mąstymu, mintimis. Idealizmas – viską lemia dvasiniai reiškiniai, gamta yra dvasinis gamtos produktas. Būtis – daiktiškumas, medžiagiškumas. Kas yra monizmas ir dualizmas? Monistinis požiūris – stengiamasi viską išaiškinti remiantis tik vienu pradu (materialiu arba idealistiniu) Dualizmas - teigia, kad visa ko pradas glūdi dviejose pradžiose. Kas yra agnosticizmas? Nedaro išvados apie tikrovę, nes žmogus negali visko pažinti. Čia pažinimas – suvokimų interpretavimas proto šviesoje.Mes suvokiame tik tai,kas yra mūsų sąmonėje, o kokie daiktai tikrovėje – nežinome. Daiktas – pojūčių kompleksas. Kokio pagrind. Moralės f-ijos mokyklos susiformavo senovės graikų f-ijoje? 6. Viduramžių f-ija ir Dievo būties problema Kaip f-ija aiškina krikščionybės dogmą apie tai, kad Dievas sukūrė pasaulį iš nieko? Kokius pagrindinius raidos tarpsnius praėjo viduramžių f-ija? Viduramžių f-ija praeina du etapus: patristiką (preter

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!