Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofijai teikiamos prasmės. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir teologija – panašumai ir skirtumai. Filosofijos sklaida pagal įvairius požymius. Filosofija ir gyvenimas (praktinė filosofijos reikšmė).
Filosofija – būties pažinimo ir vertybinių bendrųjų principų teorija.
Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Filosofai priešina save mitologijai. Žmogus žinojo, kad jo paties veiksmai turi padarinių ir kiekvienu atveju už padarinio slypi ir veikėjas, kurį jis sukūrė, ir tie veikėjai turi būti galingesni už žmogų, kurie buvo pradėti vadinti dievais. Laikui bėgant mito autoritetas ėmė mažėti, nes po truputį atsirado mokslas, kuris paneigė mitologiją. Mitai rėmėsi tradicija, kuri tapo ne tokia svarbi. Atsirado teorinis aiškinimo būdas, kuris labai skyrėsi nuo mitologinio(kitaip vad. antropomorfiško). Jis atsirado 7a.pr.Kr. Senovės graikai jį vad. Filosofija – išminties meile. Šį terminą pirmą kartą pavartojo Pitagoras. Iš pradžių filosofija buvo bendras ir universalus mokslas. Tačiau filosofija turi ir kitą kilmę, tai, anot Karlo Jasperso, nuostaba-kuri verčia pažinti, stebėtis ir suvokti savo nežinojimą. Abejojimas, žinios vis kaupiasi, bet kritiškai apmąsčius supranti, kad nėra nieko tikro ir, anot Dekarto, gali būti tikras tik vieninteliu dalyku, kad jei abejoji-vadinasi mąstai. Žmogaus sukrėtimas, savo pasmerkties suvokimas,atveriama pralaimėjimo galimybė - to neįmanoma nei išvengti, nei pakeisti (mirties, kentėjimo). Asmeninė laisvė-kur tvyro dvasinė priespauda, filosofija merdi.
Filosofijai teikiamos prasmės. Neįmanoma apibrėžti, kas yra filosofija. Ji pati apibrėžia save būdu, kuriuo ji praktikuojama. Kitaip negu specialieji mokslai, filosofija susijusi ne su kuria nors ribota tikrovės iškarpa, o su visuma, kas esti, nes ji siekia atskleisti visko esmę, bei sąsajas ir žmogui parodyti prasmę bei vertybes. Ji neturi griežtai apibrėžto metodo bei objekto, ji kaskart iš naujo pati juos apibrėžia. Filosofijos procesas, kuriame žmogus pažįsta save ir pasaulį, yra begalinis. Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu, tačiau kokį filosofijos apibrėžimą bepateiktume, vis tiek...
Šį darbą sudaro 7094 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!