Romantizmo epocha

Romantizmas– literatūros, meno ir filosofijos kryptis, kuri Vakarų Europos šalyse formavosi XVIII ir XIX amžių sandūroje. Ši kryptis atspindėjo nusivylimą Švietimo idėjomis, klasicizmo estetika. Romantizmo pavadinimas kildinamas iš prancūzų kalbos žodžio roman – romanas. Taigi romantizmas jau pačia vardo kilme yra susijęs su liaudies kūryba.
Romantikai skelbė laisve gyvenime ir kūryboje, teikė pirmenybę tam, kas natūraliau, įgimta, neigė dirbtinumą, šablonumą. Pasigirdo raginimų nebesilaikyti kūrybos taisyklių, būti originaliems, paklusti nebent kūrybiniam įkvėpimui. Romantikai iškelia ryškų individą, dvasiškai nepriklausomą nuo jam priešiškos visuomenės pabrėžia vidinio gyvenimo laisve, pripažįsta subjektyvų požiūrį, kūryboje siekia individualumo. Literatūroje susiformavusi sentimentalizmo srovė, buvo aiškus žingsnis tolyn nuo klasicizmo. Europoje tuo metu prasidėjo kova prieš vienvaldžius monarchus, prieš tironija už savo laivę kovojančios tautos ima girdėti ir kitas panašaus likimo tautas, pasigirsta solidarumo balsų. Tautos ima domėtis savo istorija, kūryba. Meno kūrybą, romantikai suprato kaip įkvėpimą, paslaptingą dvasios būseną, padedančia giliau pažinti, negu įstengia klasicizmo garbintas protas. Jausmų, išgyvenimų svarbą romantizmą sieja su sentimentalizmu. Romantiniu herojų bruožai–stiprūs jausmai, iššūkiai, protestai, aistros.
Klasicistai sektinu pavyzdžiu laikė antikos meną, žavėjosi jo tobulumu, harmonija, o XVIII amžiaus antroje pusėje imta domėtis liaudies kūryba, viduramžiu istorija ir menu–čia ieškoma savos tautos literatūros ištakų.
Romantizmas kiekvienoje šalyje formavosi veikiamas skirtingų aplinkybių ir kultūrinių tradicijų. Todėl vokiečių, prancūzų, anglų ir rusų romantizmas turi specifinių bruožų. Pirmiausia aptarkime tuos pasaulėžiūros ir estetikos principus, kurie jungia skirtingas literatūras, sudaro romantizmo branduolį.
Realybė ir idealybė. Realus pasaulis romantikams atrodė chaotiškas, prieštaringas, nepastovus, neteisingas. Romantiko siekiamybė – svajonė, idealas. Jis trokšta to kas nekasdieniška, ko nevaržo realybės ribos, į kasdieninį gyvenimą žvelgia iš aukštybių. Todėl ryškiausias romantinės pasaulėjautos bruožas yra dviejų pasaulių – realus, riboto ir begalinio, idealaus, svajojimo – priešprieša. Romantiko vaizduotė gali sujungti, supinti svajojamą pasaulį ir tikrovę, kur toks suliejimas jau bus neįmanomas vėlesnių kartų moderniesiems menininkams.
Vaizduotės galia. Romantikai iškėlė menininko reikšmę, jo kūrybinės vaizduotės galią. Jie tikėjo, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!