2006
Panevėžys, 2006
Įvadas
Darbo objektas. Rinkimai ir jų sistemos.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kas yra rinkimai, kam jie reikalingi, atskleisti, kokios yra rinkimų sistemos.
Uždaviniai.
1) Apžvelgti rinkimų istoriją.
2) Išsiaiškinti, kokia yra rinkimų paskirtis.
3) Išsiaiškinti, kokias tikslais yra naudojami rinkimai.
4) Sužinoti, kaip organizuojami rinkimai.
5) Atskleisti, kaip vyksta rinkimų procesas.
6) Apibrėžti, kas yra rinkimų sistemos.
7) Išsiaiškinti, kokie yra rinkimų sistemų tipai.
1. RINKIMŲ ISTORIJA
Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labai seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose – valstybėse (VIII-VI a. per. Kr.), o viduramžiais kai kuriuose kraštuose (pvz., Abiejų Tautų Respublikoje XVI-XVIII a.) būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra nepaprastai svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje iki 1789 metų revoliucijos, jeigu ir vykdavo rinkimai, tai juose visi gyventojai nedalyvaudavo, o pats atstovavimas buvo luominis. Visi luomai savo atstovus rinkdavo atskirai. 1789 metais rugpjūčio 26 d. Steigiamajam susirinkimui priėmus Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją pirmą kartą rinkimų teisė paskelbta piliečių teise (visi žmonės pripažinti įstatymui lygūs).
2. RINKIMŲ PASKIRTIS
Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad suverenitetas priklauso žmonėms, valstybės tautai. Per rinkimus valstybės piliečiai rinkėjai iš daugelio kandidatų turi teisę išsirinkti tuos asmenis, kuriais pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę. 1992 metų spalio 25 dieną priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio 33 straipsnyje sakoma, kad piliečiai turi teisę dalyvauti savo šalies valdyme tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Tačiau, kaip jau žinome, tauta savo valdžią įgyvendina ne tiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas.
3. RINKIMŲ PANAUDOJIMO TIKSLAI
Savaime suprantama, kad valstybės vyriausybė gali būti sudaryta ir be rinkimų, tačiau tokiu atveju tos vyriausybės legitimumas (vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu dėl vienokių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!