Renesanso literatūra Lietuvoje

Referate trumpai aptariamas Renesanso plitimas Lietuvoje, literatūrinių žanrų bruožai ir jų reikšmė tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams. Kai kurie kūriniai palyginami su Italijos Renesanso humanistų kūryba jų pagrindinėmis idėjomis. Plačiau apžvelgiama epistografijos raida ir jos atsiradimo priežastys.
Renesansas Italijoje suklestėjęs XIV a., į Lietuvą atėjo pavėlavęs beveik du šimtus metų. Renesanso epochos mąstymo ir kultūros formos Lietuvoje ėmė ryškėti XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Pirmiausia tai pastebima Lietuvos metraščiuose, įvairiuose raštuose, Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ bei Trečiajame Lietuvos Statute.
Vietinės renesansinės minties ir intelektualinės atmosferos formavimuisi nemažos reikšmės turėjo Lietuvos didikų vaikų studijos Vakarų Europos universitetuose. XV amžiuje ten studijavo apie 200 jaunuolių iš Lietuvos, o XVI – XVIII a. jau apie 2000. Svarbu buvo ne vien įgytos žinios, profesinis pasirengimas, bet ir užmegzti asmeniniai ryšiai, patirti įspūdžiai, parsivežtos knygos.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, buvo glaudžiai susijęs su Reformacija. Pirmieji Lietuvos Reformacijos atstovai (A. Kulvietis, S. Rapolionis, V. Agripa) diegė Lietuvoje žymiausių Vakarų Europos reformacijos ir humanizmo veikėjų idėjas (M. Liuterio, E. Roterdamiečio) idėjas. Reformacijos šalininkų ir katalikybės gynėjų ideologinė kova XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje paskatino publicistinės poleminės literatūros leidimą lotynų ir lenkų kalbomis bei lietuviškų knygų pasirodymą (M. Mažvydo Katekizmas, 1547).
Lietuvos Reformacijos veikėjų raštai daugiausia buvo tikybinio taikomojo pobūdžio: giesmynai, maldynai, katekizmai. Tuo tarpu pasaulietinė Renesanso epochos dvasia, jos humanistinis pobūdis ryškesni lotyniškoje XVI – XVII a. literatūroje, pratęsusioje žanrines ir stilistines antikinės literatūros tradicijas.
XVI a. atramų irstančiam valstybės gyvenimui ieškoma ir istorinėje krašto praeityje, viliantis, kad buvusios didybės priminimas padės kurti prasmingą, savarankišką ateitį. Be to, Renesanso žmogui, suvokusiam, kad laikas negrįžtamai bėga, reikėjo įtvirtinti, paliudyti ir savo tautos buvimą. Dėl to istorinė raštija iškyla kaip svarbus visuomenės dvasinio gyvenimo veiksnys, keičiantis pasaulio vaizdinį, kuriantis naują asmens ir tautos sampratą.
XVI a. pr. buvo užrašyta pirmoji ištisinė Lietuvos istorija – vadinamasis platusis metraščių sąvadas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!