Renesanso literatūra ir F. Petrarka

XV–XVI a. Europos kultūros ir meno raidoje yra vadinamas Renesansu, arba dar kitaip – Atgimimu. Tai laikotarpis, kai buvo labai susidomėta antikine literatūra, jos mokslu, menu ir literatūra. Pagrindiniu renesanso židiniu buvo laikoma Italija, kurioje atgimimas prasidėjo anksčiau, nei likusioje Europoje – jau XIV a.
Idėją, jog renesansas yra antikos atgaivinimas, pirmiausia suformavo italų humanistai. Žinoma antikos kūriniai buvo nagrinėjami jau ir viduramžiais, tačiau atgimimo laikotarpiu buvo itin susidomėta visa šia praeities literatūra. Visų pirma renesanso mene ir literatūroje atsispindėjo jau ne tik krikščioniški motyvai, kurie buvo itin populiarūs viduramžiais, tačiau jau ir antikiniai. Renesanso literatūroje humanistai žmogaus paveikslą sukūrė žymiai sudėtingesnį, psichologiškesnį. Atgimimo epochos kūriniai iš viduramžių literatūros perėmė taurumo, meilės aukštinimą, kuris buvo būdingas riterių (kurtuazinei) literatūrai (XII­–XIII a.). Renesanso literatūros kūrinuose vaizdavimo centre atsidūrė žmogus – išryškinamas jo didingumas, vidinio pasaulio turtingumas, išorinis grožis. Šekspyras savo herojaus Hamleto lūpomis taip apibūdino žmogų: „Koksai nepaprastas kūrinys — žmogus! Koks prakilnus savo protu! Koks neaprėpiamas savo gabumais! Savo judesiais ir išvaizda — koks įspūdingas ir nuostabus!". Viena svarbiausių humanizmo idėjų buvo ta, kad žmogus priklauso ne nuo aukštesnės valios, o pats yra savo likimo šeimininkas. Todėl humanistų idealas buvo protinga, veikli, tvirta asmenybė, priešinga viduramžių asketiškajam idealui.
Smulkiai aprašomi ne tik žmogus, bet ir jį supanti gamta, jos vaizdai. Jie yra veiksmo fonas, veikėjo gyvenimo dalis. Iškilus sunkumams žmogus kreipiasi į gamtą ieškodamas paramos. Neretai pati gamta parodo veikėjo vidinę būseną ir jų kaita tarsi pasako, jog laikas bėga ir gyvenimo pabaiga vis labiau artėja. Žmogaus santykis su laiku – svarbi Renesanso literatūros tema. Būtent laikas parodo veikėjui, kas pasaulyje vertingiausia, kokios vertybės yra tikros, o kokios ne.
Renesanso literatūra pasižymi žanrų įvairumu. Lyrikoje suklesti sonetai, pastoralės, dainos, madrigalai. Susiformuoja naujas žanras – novelė, kuri nuo romano skyrėsi parašymo būdu, apimtimi. Taip pat atsiranda komiškos poemos, išpopuliarėja satyros ir panašūs į jas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!