Renesanso literatūra

26Prigimties teisiu ginimas„Dekamerono" noveles jungia didis tikėjimas gamta, prigimtimi kaip aukščiausia gyvenimo vertybe. Bokačo idealas - žmogaus ir gamtos harmonija. Jo pasaulėjautą galima vadinti panteistine. Jis pateisina tuos žmogaus veiksmų postūmius ar priežastis, kurie kyla iš prigimties, jis nepritaria bandymams pajungti gamtą, slopinti prigimtį bei priverstiniu būdu jomis pasinaudoti. Bokačas buvo pirmasis Renesanso rašytojas, kuris naujaisiais laikais išdrįso atsigręžti į gamtą, natūralumą. Žmogiškumas reiškia natūralumą, t.y. gamtiškumą. Kartu su gamta jis juokiasi iš dirbtinių ir atgyvenusių viduramžių gyvenimo normų, tiki, jog žmogaus ateitis priklauso nuo jo prigimties galių ir gabumų laisvos plėtotės. Griauti santuoką arba mėgautis „uždrausta meile" Bokačas novelių herojai daugiausia pradeda dėl to, kad sutuoktiniai netinka vienas kitam į porą - tą netinkamumą kartais nulemia vedybos per prievartą, kartais vedybos dėl materialinio išskaičiavimo(luominiai skirtumai, draudimas bendrauti iki santuokos).Bokačas pateisina meilės (kaip aukščiausio žmogaus siekio) natūralumą, todėl nedvejodamas palankiai žiūri ir į erotinę meilę, seksualinę aistrą.Jis vaizduoja intymųjį žmogaus gyvenimą atvirai, kaip ligi tol niekas nedarydavo.
Boccaccio dažnai svaido patyčių strėles į kunigus ir vienuolius, bet tai nereiškia, kad jis juokiasi iš tikėjimo ar Bažnyčios. Jis tyčiojasi iš tikinčių vyrų ir moterų veidmainystės, t.y. savybės, kuri labiausiai prieštarauja ir tikėjimui, ir natūralumui. Jis kritikuoja šios ydos paplitimą Bažnyčioje, nes dėl to genda jo gyvenamojo meto papročiai, o ne Bažnyčios esmė. Daugybės jaunų vyrų ėjimas į vienuolynus pernelyg stabdė visuomenės raidą. Yra nemaža novelių, kuriose aukštinami garbingi dvasininkai. Antroje dešimtosios dienos novelėje Boccaccio šlovina popiežių Bonifacą VIII, kuriam Dantė ???Pragare" skyrė degti ???popiežių šulinio" liepsnojančioje angoje.Tačiau antiklerikalines tendencijos labai ryškios.Vienuoli Bokačas paverčia komišku personažu,patyčių objektu.Bokačas naudoja kontrastą tarp vienuolių žodžių ir veiksmų.PVZ.skelbia aukščiausią išmintį,o patys nemokšos ir įžūlūs,reikalauja nealtybės ir susilaikymo,o patys gašlūs ir ištvirkę.Teigia:“elkitės taip kaip mes sakome,o ne taip aip darome.Antiklerikalines novelės turi erotikos elementų.Bet Bokačas demaskuoja vienuolius ,o ne vienuoliją ir katalikų bažnyčią.Jo antilerikalinė satyra neperaugo į antireliginę,o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!