Religijos Filosofija

Filosofijos bei religijos istorijos tarpusavio santykis išlieka svarstytinas. Tarp šių dviejų dalykų visada išliko dviprasmybė. Filosofija ir religija turi bendrumų savo kilmės atžvilgiu. Filosofija ir religija yra labai susiję, geriausiai tai atspindi Rytų kultūra, kur filosofija niekada visiškai neatsiskyrė nuo religijos. Rytų religijos buvo grįstos filosofija, o Rytų filosofijos buvo religinės. Religijų įkūrėjais bei propaguotojais Rytuose tapdavo būtent filosofai. Vis dėl to, toks artimas Rytų filosofijos ir religijos ryšys neleido išryškėti nei filosofijos, nei religijos ypatumams. Filosofijos ir religijos ypatumus daug geriau atskleidžia Vakarų kultūra, kur religija ir filosofija išsiskyrė į savarankiškas sritis. Vakaruose išryškėjo religijos ir filosofijos skirtumai, bei jų tarpusavio santykių dviprasmiškumas. Ankstyviausias tokio dviprasmiškumo rodiklis – filosofijos atsiradimas. Vakarų filosofija atsirado iš graikų religijos. Filosofijos ir religijos dviprasmiškumas išsisklaido į du kraštutinumus. Pirmuoju atveju religija yra laikoma kultūros reiškiniu, o antruoju – pati kultūra priklauso religinei simbolikai.
Religijos filosofija – filosofinis religijos svarstymas, dar įvardijamas kaip žmogaus ir Dievo santykis. Religio (lot.) – pamaldumas, šventumas, nuolankumas. Dievų kulto prasme religiją aiškino Ciceronas, o krikščioniškąja – Laktancijus ir Augustinas. Religio siejamas su relegere (vėl apmąstyti) ir religare (vėl surišti, susieti). Religija yra filosofija kasdieniniame gyvenime ir populiari pasaulėžiūra, ji paaiškina pasaulį žmogui, padaro jį suprantamą, paprastą, jaukų ir aiškų. Taip pat formuluoja moralės taisykles ir jas pagrindžia. Religija yra padariusi didelį poveikį filosofijai. Pasak E. Nekrašo, filosofai dažniausiai gan griežtai skirdavo Proto tiesas nuo Tikėjimo tiesų. „Pasaulį Vienijantį protingą pradą, teikiantį jam tvarką ir darną, o žmogaus gyvenimui - tikslą ir prasmę, kurį pirmieji antikos mąstytojai vadino logos, vėlesni filosofai paprastai tapatino su Dievu.“(E. Nekrašas, 1993, p. 191). Tačiau filosofų Dievas ne visada panašus į Dievą iš Biblijos, bet nesusipažinusiems su Biblija yra sudėtinga suprasti Europos filosofiją.
Antikoje religija buvo politeistinė, t.y. tuo metu žmonės tikėjo daug dievų. Religija buvo pilietinė (Graikų dievai buvo artimi žmonėms, jie pasižymėjo žmogiškomis savybėmis)...

Daugiau informacijos...