Naujųjų laikų filosofija

Naujųjų laikų Europos filosofijoje pradžia yra laikomas XVII amžius. Naujieji laikai pirmiausiai siejami su Galileo Galilėjaus (G. Galilei) ir Rene Dekarto (R. Descartes) vardais. Galilėjus) tapo revoliucijosfizikoje pradininku, Dekartas – filosofijoje.
Iki Galilėjaus (1564-1642) ir jo gyvenimo laikotarpiu vyravo aristoteliškoji kosmologijabei fizika.
Žemiau įvardinti svarbiausi tos kosmologijos ir fizikos bruožai.
Žemė buvo laikoma pasaulio (visatos) centru. Apie ją sukasi Saulė, Mėnulis, planetos. Pasaulis ribojamas žvaigždžių skliauto, už kurio jau nieko, net erdvės nėra. Aristoteliškoji visata padalinta į dvi skirtingas sritis. Vidinė, žemiau Mėnulio esanti sritis, apėmė visatos centre esančią Žemę ir Mėnulio orbitos vidinę pusę. Išorinė, aukščiau Mėnulio esanti sritis (iki žvaigždžių skliauto) buvo laikoma užpildyta tobulu elementu, vadinamu eteriu. Eteris pasižymėjo prigimtiniu polinkiu judėti apie visatos centrą (Žemę) taisyklingais apskritimais. Kartu su eteriu judėjo ir dangaus šviesuliai – Saulė ir planetos (Venera, Merkurijus, Marsas, Jupiteris, Saturnas). Tam, kad paaiškinti planetų judėjimą kilpomis, aristoteliškos kosmologijos plėtotojai (žymiausias jų – Klaudijus Ptolemajas) į ją įvedė judėjimo diferentėmis bei epiciklais sampratą. Priešingai nei taisyklinga ir nekintama tvarka pasižyminti aukščiau Mėnulio esanti sritis, vidinė visatos sritis, pasak Aristotelio, yra paženklinta pokyčių, augimo ir irimo, atsiradimo ir nykimo. Šios srities substancijos sudarytos iš keturių elementų – oro, žemės, ugnies ir vandens. Medžiagos savybes lemia joje esančių tų keturių elementų santykis. Visi kūnai pasižymi savybe judėti tiesiomis linijomis į viršų arba į apačią, link jų prigimtinės vietos. Akmenys natūraliai juda tiesiai žemyn (krinta), o ugnis (liepsnos) natūraliai kyla aukštyn. Visam kitam judėjimui, išskyrus prigimtinį, reikia priežasties. Pavyzdžiui, tam, kad judėtų vežimas, reikia arklio (jo jėgos). Todėl nė vienas kūnas (daiktas), išskyrus prigimtinius, nejuda pats savaime, neveikiamas kitų kūnų. Sunkesni kūnai krinta greičiau, o lengvesni – lėčiau.
Galilėjus buvo ne tik susipažinęs su Mikalojaus Koperniko (1473-1543) heliocentrine visatos samprata, aiškinusia, jog visatos centre esanti Saulė, o ne Žemė, kad Žemė ir visos planetos apskritimais juda būtent apie Saulę, bet ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!