Reklamos etiškumas

 Kas yra reklama? • Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kas reguliuoja reklamos turinį Lietuvoje? • LR Reklamos įstatymas • Lietuvos reklamos etikos kodeksas • Kiti specifiniai įstatymai Reklamos principai įtvirtinti 2000 m. liepos 18 d. LR Reklamos įstatyme Nr. VIII-1871 (Suvestinė redakcija 2020-01-17) Reklamos principų taikymas • Reklamos principai turėtų būti taikomi bet kokiai reklamai, nepaisant jos formos ir skleidimo būdo. Klaidinanti reklama • Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. • Lietuvoje draudžiama naudoti klaidinančią reklamą. Lyginamoji reklama • Lyginamoji reklama – reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. • Lietuvoje lyginamoji reklama nėra draudžiama, tačiau turi atitikti jai keliamus reikalavimus. Paslėpta reklama • Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama. • Lietuvoje paslėpta reklama draudžiama. Turi būti informuojama, kad naudojama paslėpta reklama Televizijoje: Jeigu televizijos laidų metu laidos vedėjai ar kiti dalyviai skleidžia itin pozityvią informaciją apie tam tikrą prekę/paslaugą, ekrane turi būti rodomas žodis “Reklama”. Spaudoje: Jeigu straipsnio tekstas nėra specialiai išskirtas, tačiau skleidžiama itin pozityvi pardavimus skatinanti informacija apie tam tikrą produktą, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Reklama, neatitinkanti atpažįstamumo principo, pripažįstama paslėpta reklama. Teisingumo principo neatitinka klaidinanti reklama. Lyginamoji reklama gali jį pažeisti. Lietuvos reklamos etikos kodeksas – taisyklių rinkinys, skirtas nustatyti reklamos veiklos standartus, kurių savanoriškai įsipareigoja laikytis reklamos versle dalyvaujantys ūkio subjektai, ir yra taikomas atsižvelgiant į bendruosius galiojančių įstatymų reikalavimus. Lietuvos reklamos etikos kodeksas Kodeksas nustato standartus, pagal kuriuos gali būti įvertinta bet kokia reklama. KAM SKIRTAS? Tai gairės tiems, kurie užsako, gamina ir skleidžia reklamą. Bendrieji reklamos kodekso principai: • Reklama turi būti legali, teisinga ir sąžininga. • Reklama neturi pažeisti galiojančių įstatymų ar juos ignoruoti. • Reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir atskirta nuo kitos informacijos. Kada reklama draudžiama? • Reklama, kuri neatitinka svarbiausių principų, paprastai pažeidžia ir tam tikrus reikalavimus, todėl laikytina neteisėta ir yra draudžiama. Kas atsako už tai, kad vartotojo nepasiektų amorali, klaidinanti reklama, kad būtų išsaugotas visuomenėje reklamos naudingumo pripažinimas? 1. “Išpūsta” reklama • Ji gali suklaidinti pirkėją, nes joje pervertinama prekė ar paslauga, remiantis subjektyvia nuomone ar kitais specialiai parinktais mechanizmais, kurie nesiremia tiksliai nustatytais faktais. 2. Skonis reklamoje • Kiekvienas turi savo supratimą apie gerą skonį. Deja, šie supratimai labai skirtingi. Todėl sukurti bendras taisykles labai sunku. Jauniems gali būti patrauklu tai, kas pagyvenusiems pavojinga ar net šlykštu. Laimi tie reklamos davėjai, kurie pagauna laikmečio skonio standartą. Patikrinti reklamos skoningumą galima tik išankstiniu testavimu. 3. Reklamos estetika • Ji tuo ir įdomi, jog nulemia prieštaringus vertinimus, atsidurdama tarp naudos ir grožio. Žinome, kad ne viskas, kas yra gražu gali būti pelninga ir atvirkščiai. Grožis reklamoje atspindi ir menininkų laimėjimus arba paklydimus. Kita vertus, kuriam gamintojui norėtųsi, kad jo prekė būtų reklamuojama neskoningai, atstumiančiai. 4. Flirto motyvas reklamoje • Bet kurioje visuomenėje jis suprantamas be jokių žodžių. Jis reklamoje gali sužadinti tam tikrus žmogaus instinktus, ir tiesiogine prasme tai nėra “vartotojo instinktai”. • Flirto motyvas tinka daugeliui prekių rūšių. • Erotika skelbimuose savaime negali būti smerktina, bet naudos ieškant joje, reikia stengtis išvengti vulgarumo, kad daiktas neatsidurtų pornografijos kontekste. Erotikos motyvas neturi užgožti reklamuojamos prekės. 5. Stereotipai reklamoje • Tam tikros grupės žmonių pristatymas nekintančiame pavidale, kad jie praranda savo individualumą ir dažnai tos grupės įsivaizduojamos populiariai ir neteisingai. Dažniausiai tai liečia moteris, tautines mažumas, pagyvenusius žmones. • Stereotipai keičiasi, pav. dabar Amerikos reklamoje dominuoja “supermoteris”, nesiskirianti su portfeliu, vietoje anksčiau vyravusios “supermamos”. Tuo tarpu moterys nori būti intelektualios asmenybės su įvairiausiais interesais ir gabumais 6. Reklama vaikams • Vaikai turi labai daug laisvo laiko, todėl mato daugybę reklamos, skirtos suaugusiems. Ji vaikus glumina, gali pastūmėti blogu keliu. Nors vaikų auklėjimo reguliavimas yra tėvų rankose, bet reklamos leidėjai, turi pagalvoti apie laiko ar leidinio reklamai parinkimą. 7. Ginčytinų prekių reklama • Daug ginčų kelia alkoholio ir tabako, kaip žalingų sveikatai ir saugumui, reklama. Daug kur ji draudžiama. • Kita kategorija – sargiai bei įvairios higienos priemonės. Jų reklama turi būti ypatingai skoninga Manipuliuojanti ir prievartinė reklama • Reklama ne tik informavimo, bet ir įtikinimo priemonė. • Įtikinėjimas pats savaime nėra amoralus. • Manipuliacija ir prievarta yra amoralūs, nes jie išnaudoja kitą asmenį, neigia jo laisves. Agresyvi reklama • Kartais šiuolaikinė rinkodara naudoja ypatingai agresyvią reklamą. Tai – noras šokiruoti, noras supriešinti, o gal noras įtikti jaunuoliams, mėgstantiems pasišaipyti iš silpnų senelių. Greitųjų kreditų reklamos • Greitųjų kreditų bendrovės savo reklamose sudaro įspūdį, kad pasiimti, kaip ir grąžinti, greitąjį kreditą – vieni niekai. • Ne visose reklamose vartotojas yra įspėjimas, kad prieš priimdamas sprendimą turėtų įvertinti savo galimybes ar pasikonsultuoti su specialistais. • Greitųjų kreditų bendrovių skleidžiama idėja, kad pasiskolinti yra lengva daugelį klientų paragina priimti greitą ir ne visada apgalvotą sprendimą. Šokiruojanti reklama • Šokiruojančios reklamos atkreipia dėmesį. • Apskritai reklamos tikslas yra skatinti žmogų ką nors daryti (pirkti limonadą) arba, priešingai, nedaryti (nevairuoti išgėrus, nerūkyti). • Tai, kad žmogus atkreipė dėmesį, dar nereiškia, kad suprato reklamą ir nusprendė elgtis taip, kaip siekia jos kūrėjai. Šokiruojanti reklama • Šokiravimas atkreipia dėmesį, bet nebūtinai padeda pasiekti tikslą (paveikti elgseną). Netgi priešingai, šokiruojančios reklamos kūrėjai turi būti atsargūs ir numatyti, kad galbūt reklama atkreips dėmesį, bet bus pernelyg atgrasi, jog žmonės paklustų. Šoko taktika reklamoje • Tai, kas priimtina vienoje šalyje, gali būti visiškai nepriimtina kitoje, todėl kuriant reklamą reikia atsižvelgti į vertybes, istoriją, priimtas normas, bendruomenės požiūrį, socialinę pačių besireklamuojančių įmonių atsakomybę, tokius tikslinės auditorijos demografinius rodiklius kaip lytis, amžius ir pan. Socialinė reklama – reklama, kuria skatinama socialinė gerovė, tai yra sveika gyvensena, sveikatos stiprinimas, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktika. Specifiniai reikalavimai prekių reklamai: • Maisto produktų reklama • Alkoholio reklama • Tabako reklama (Reklamos įstatymo 14 straipsnis) 1. Draudžiama 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus maisto reklamai, nuostatų neatitinkanti maisto reklama. 2. Pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių reklama leidžiama tik teisės aktų, nustatančių informacijos apie šiuos mišinius teikimo reikalavimus, nustatyta tvarka. 3. Maisto reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, jeigu pagal teisės aktų, nustatančių reikalavimus genetiškai modifikuoto maisto ženklinimui, nuostatas jį ženklinant turi būti pateikiama informacija apie tai, kad maistas – genetiškai modifikuoti organizmai, kad maisto sudėtyje arba jo sudedamosiose dalyse yra genetiškai modifikuotų organizmų, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba jo sudėtyje yra iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintų dalių. 4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. 5. Draudžiama nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjų gaminius ar kitaip juos reklamuoti: 1) ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys; 2) koncertų, sporto, labdaros ir (ar) paramos bei kitų renginių, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vietose ir jų reklamoje; 3) teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, demonstravimo vietose ir jų reklamoje; 4) visuomenės informavimo priemonėse, skirtose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje; 5) akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje. 6. Draudžiama energinius gėrimus nemokamai platinti reklamos tikslais jaunesniems kaip 18 metų asmenims. 7. Energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. 8. Šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai reklamoje pateikiami tik šiose dalyse nurodyto maisto gamintojų pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai, logotipai. 9. Šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reklamoje taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Alkoholio reklamos draudimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str.) 1. Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. 2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!