Reformacija ir kontrreformacija Europoje

Reformacija – Vokietijoje prasidėjęs ir didesnėje Europos dalyje XVI a. vykęs visuomeninis politinis ir ideologinis judėjimas prieš bažnyčios išsigimimą, siekęs religijos atnaujinimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymo. Davė pradžią protestantizmui. Pagrindiniai lyderiai: M.Liuteris (iniciatorius), Ž.Kalvinas, U.Cvinglis.
Janas Husas (1371-1415 m.) – Čekijos tautos didvyris, kultūros, visuomenės ir bažnyčios veikėjas, reformacijos ideologas. Jis reikalavo iš esmės reformuoti bažnyčią, smerkė jos turtus, prekybą indulgencijomis, siūlė sekuliarizuoti bažnyčios žemes valstybės reikalams, griežtai smerkė išnaudojimą. Tikėjimo pagrindu laikė Bibliją, o ne bažnytinius nutarimus, reikalavo pamaldas laikyti gimtąja čekų kalba. Dėl savo idėjų Konstancos bažnytiniame susirinkime buvo paskelbtas eretiku ir sudegintas.
Husitai – J.Huso šalininkai, XV a. čekų nacionalinio pasipriešinimo vokiečių įtakai dalyviai. Pasisakė prieš pasaulietinę bažnyčių valdžią.
• Žmonių netenkino aklas tikėjimas Bažnyčia ir jos mokymu. Atsirado kritiškas požiūris į Bibliją ir oficialius teologų aiškinimus.
• Smuko Romos autoritetas ir jos, kaip krikščioniškos Europos sostinės, įtaka. Prekyba indulgencijomis duodavo popiežiams ypač daug pajamų, rodė, kad išsigimė pats katalikų kultas, nes religinis jausmas virto grynai komerciniu sandėriu.
• Žmones apėmė nepasitenkinimas dėl nuolat didėjančių mokesčių, pinigų rinkimo bažnyčių ar rūmų statybai. Dvasininkų gyvenimas toli gražu neatitiko evangelijoje skelbiamo taikstymosi su neturtu.
• Katalikų bažnyčia Vokietijos ekonomikoje ir politikoje užėmė labai privilegijuotą padėtį, palyginus su kitomis Europos šalimis. Vokietija buvo susiskaldžiusi, o imperatoriaus valdžia silpna, todėl popiežius išnaudojo šalį.
• Prieš dvasininkiją buvo nusiteikusios įvairios socialinės grupės: kunigaikščiai, riteriai, stambūs ir vidutiniai feodalai norėjo, kad bažnytinės žemės būtų sekuliarizuotos, t.y. perduotos valstybei; miestiečiai buvo suinteresuoti „pigios bažnyčios” sukūrimu; valstiečius slėgė mokesčiai feodalams ir dešimtinė bažnyčiai.
• Vokietija palaikė glaudžius ryšius su Italija, iš kur pradėjo plisti humanizmo idėjos. Vokiečių humanistai daugiausia dėmesio skyrė Senojo ir Naujojo Testamento tyrinėjimams.
Protestantizmas – bendras tikėjimų, atsiradusių reformacijos metu, pavadinimas, viena pagrindinių (greta katalikybės ir stačiatikybės) krikščionybės krypčių, apimanti anglikonybę, kalvinizmą, liuteronybę, ir kt. Įsigalėjo Skandinavijoje, Anglijoje, Š. Airijoje, Vokietijoje. Sąvoka pradėta vartoti 1529 m., kai dalis M.Liuterio šalininkų Špėjerio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!