Referendumo samprata ir rūšys

 VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA TEISĖS FAKULTETAS VIEŠOSIOS TEISĖS KATEDRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA Neakivaizdinis skyrius Pirmas kursas Tn8/1 grupė REFERENDUMO SAMPRATA IR RŪŠYS Kursinis darbas Studentė ___________ Erika Ožarovskaja (parašas) Kursinio darbo vadovė ___________ Sigita Krutkevičienė (parašas) Vilnius, 2009 TURINYS ĮVADAS 3 1. REFERENDUMAS - KAIP TIESIOGINĖS DEMOKRATIJOS INSTITUTAS 4 1.1. Referendumo samprata. 5 1.2. Referendumo šalininkų ir priešininkų argumentai 6 2. REFERENDUMŲ KLASIFIKAVIMAS 9 2.1. Referendumo privalomumas 11 2.1.1. Privalomieji referendumai 11 2.1.2. Fakultatyviniai referendumai 12 3. REFERENDUMŲ RAIDA LIETUVOJE 15 3.1. Referendumų teisinis reguliavimas Lietuvoje 16 3.2. Referendumų patirtis Lietuvoje 17 3.3. Užsienio šalių referendumai 19 IŠVADOS 21 LITERATŪRA 22 PRIEDAI 23 ---------------------- ĮVADAS Mintis priimti įstatymus bei kitus svarbius tautai sprendimus atsiklausiant jos valios gimė jau tolimoje Antikoje. Jau tada, apie V a. pr. Kristų, Atėnuose tautos susirinkime, kur galėjo dalyvauti visi visateisiai ir pilnametystės (20 metų) sulaukę vyriškos lyties Atėnų piliečiai, buvo priiminėjami įstatymai. Ir nors nuo dabartinio Lietuvos Respublikoje reglamentuoto, referendumo ši įstatymo priėmimo (patvirtinimo) forma gerokai skiriasi, tačiau pati idėja apie tautos – valstybės kūrėjos – atsiklausimą sprendžiant svarbius jai klausimus, manau, gimė jau tada. Bėgant amžiams, požiūris į tautos valią keitėsi, kaip keitėsi socialinės, politinės, ekonominės santvarkos. Valstybėms demokratiškėjant, neišvengiamai išryškėjo visos tautos vaidmuo kuriant savo valstybę, ją valdant bei nustatant jos tolesnio gyvavimo kryptis ir prioritetus. Šio meto Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo, kaip laisvos piliečių valios išraiškos, teisės institutas. Ir nors nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai – 1989 m. lapkričio 3 d. – jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija. Tai buvo daroma siekiant jį patobulinti, užtikrinti jo atitikimą demokratiškoms idėjoms bei sureguliuoti referendumo teisės normas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Referendumas, kaip teisės institutas, neabejotinai vertas nagrinėjimo „iš arčiau“, siekiant susipažinti su juo detaliau. Darbo tikslas – Šiuo darbu bus siekiama išsiaiškinti kam naudojamas referendumas valstybėse ir kuo jis svarbus valstybės piliečiams. Darbo uždaviniai –1. Išanalizuoti referendumą 2. Apibrėžti ir analizuoti referendumo rūšis 3. Įvertinti referendumų raidą, reglamentavimą ir patirtį Lietuvoje. Iš pradžių referendumas bus išnagrinėtas kaip tiesioginės demokratijos institutas, vėliau bus išnagrinėtos referendumų rūšys ir bus pereita prie Lietuvos referendumų, kur bus aprašyti ir užsienio šalių referendumai. 1. REFERENDUMAS – KAIP TIESIOGINĖS DEMOKRATIJOS INSTITUTAS Šiandienos demokratijos esmė – piliečių dalyvavimas valstybės valdyme. Žmonės renka atstovus į parlamentus, savivaldos institucijas. Pažvelgę į demokratijos istoriją, pastebėtume, kad tokia forma (kokia yra dabar) atsirado ne taip jau seniai, nors pati demokratija (ir jos sąvoka) gimė jau senovės Graikijoje. Kai kiekvienas pilietis gali dalyvauti valstybės valdyme (tam tikrų sprendimų priėmime), vadinama tiesiogine demokratija. Būtent tokia jos forma ir egzistavo senovės Graikijoje, tam tikrų tiesioginės demokratijos apraiškų galime rasti iki šiol. Tiesioginės demokratijos (bei demokratijos apskritai) lopšys – Graikijos miestas – valstybė Atėnai, kuriame, sprendžiant valstybei aktualius klausimus, tiesiogiai dalyvaudavo šio miesto piliečiai. Verta paminėti, kad tai nebuvo ta demokratija, kokią mes matome dabar. Šiuolaikinėje demokratijoje referendumas – viena pagrindinių tiesioginės demokratijos priemonių, turintis senovės Atėnų šaknų. Referendumo dabartiniu pavidalu pradžia galima laikyti XIII a., kai 1294 m. Šveicarijoje įvyko pirmasis referendumas. Šioje šalyje referendumų tradicija įsitvirtino ir XVI a. visiškai prigijo. Tuo pat metu tokia sprendimų priėmimo forma Europoje atrodė ne visai priimtina, todėl likusioje Europos dalyje referendumai atsirado kur kas vėliau. Taigi šiuolaikiniame pasaulyje plačiausiai žinoma tiesioginės demokratijos forma – referendumas arba plebiscitas. Jie iš esmės panašūs, tik plebiscitas naudojamas spręsti konstitucinius klausimus, referendumas – visus likusius. Dabar iš arčiau panagrinėsime referendumą. 1.1. Referendumo samprata Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. 1 d. skelbiama: „Svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Šiuo būdu ir buvo priimtas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Šiuo metu ši nuostata gali būti pakeista tik kitu tautos referendumu, jei už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.1 Taigi „referendumas (lotyniškai „tai, kas turi būti pranešta“) – tai svarbiausias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!