KARSTO REIŠKINIAI LIETUVOJE
Karstas – geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpinimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu.
Karstas – geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpinimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu. Tirpinamos uolienos gali būti klintis, dolomitas, kiek mažiau paplitęs gipso ar sulfatinis karstas. Terminas kilo iš vokiško Slovėnijos regiono Karsto pavadinimo.
Karbonatinis karstas formuojasi dėl šiek tiek rūgštaus lietaus, kuris susidaro lietaus vandenyje ištirpus anglies dioksidui. Lietaus vanduo palaipsniui tirpina karbonatines uolienas – klintį, dolomitą ir panašias. Ištirpusi karbonatinė uoliena požeminiais vandenimis pernešama. Palaipsniui formuojasi tuštumos: urvai, grotos. Panašus procesas vyksta ir sulfatinio karsto metu. Skirtumas yra tas, kad sukarstėjusios uolienos yra sulfatinės (gipsas, anhidritas).
Karstiniai procesai ne tik keičia paviršių, bet ir sukelia nemažai problemų greta gyvenantiems žmonėms. Atsivėrus smegduobėms gali įgriūti pastatai, keliai, nutrūkti elektros ar vandentiekio linijos. Intensyvi žemdirbystė, kurioje naudojamos trąšos, spartina karstinius procesus, atsivėrusios smegduobės mažina dirbamų laukų plotus, gali prasmegti gyvuliai. Karstinius procesus intensyvina rūgštieji lietūs, kurie formuojasi taršių gamyklų ir šiluminių elektrinių išmetamosioms medžiagoms patekus į orą ir susimaišius su vandens garais. Regionuose, kuriuose intensyvūs karstiniai procesai, stengiamasi vystyti ekologišką žemdirbystę, neplėtoti taršios pramonės.
Karstiniai reiškiniai, karstinės reljefo formos yra svarbūs turistų traukos objektai įvairiose šalyse. Daugelį žmonių traukia paslaptingas požeminis pasaulis, stalaktitų ir stalagmitų urvai. Daugelis karstinio reljefo formų yra saugomos, bet kartu daug jų pritaikytos žmonių lankymui. Urvuose įrengti takai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai. Lietuvoje karstinį reljefą pristato ir apžiūrėti kviečia Biržų regioninio parko informacijos centras. Kai kurios karstinių urvų sistemos, pvz., Škocjano urvai Slovėnijoje ar Agteleko ir Slovakijos karsto nacionalinis parkas, įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šios vietos sulaukia tūkstančių turistų per metus.
Lietuvos karstiniai reiškiniai vyksta Šiaurės Lietuvoje Biržų ir Pasvalio rajonuose. Šiame regione prie pat žemės paviršiaus slūgso devono periodo dolomito storymė, kurioje yra lengvai vandenyje tirpstančių gipso sluoksnių.
Lietuvos karstinis rajonas nėra didelis, bet čia suskaičiuojama apie 9000 smegduobių. Ripeikių ir Karajimiškių kaimų apylinkėse esama iki 200 smegduobių viename km².
Kadangi šiuose...
Šį darbą sudaro 1211 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!