Referatas - Dirbtinis apvaisinimas

Viena iš gana dažnai Lietuvos žiniasklaidoje aptariamų temų yra dirbtinis apvaisinimas. Jau nemažai metų kaip dienraščiuose ir moterims bei šeimoms skirtuose žurnaluose kartkartėmis pasirodo pasakojimų apie poras, dirbtinio apvaisinimo pagalba susilaukusias vaikų. Šiose publikacijose beveik be išimčių dirbtinis apvaisinimas pristatomas kaip pažangi nevaisingumo gydymo technologija ir bene vienintelė priemonė padėti nevaisingoms poroms turėti palikuonių. Straipsniuose neužmirštama paminėti, kad „atsilikėlė ir tamsi“ Bažnyčia, deja, nepritaria šioms „pažangioms technologijoms“ ir prieštarauja pati sau, neleisdama poroms, bet kokia kaina trokštančioms vaikų, jų susilaukti. Žinoma, tikrojo Bažnyčios mokymo šiuo klausimu visai nesirūpinama atskleisti. Veikiau priešingai – pasistengiama, kad jis žmonėms liktų nežinomas. Šiandieninis mokslas galutinai įrodė, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, ir turi būti ginama nuo pat pradžios (Petraitytė, 2002).
Statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo tarpu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.
Dirbtinis apvaisinimas – apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais (kai tuo tarpu natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities) (Simonavičienė, 2007).
2. apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija).
IUI – tai sveikos spermos įšvirkštimas per specialų kateterį į gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Sperma prieš injekciją specialiai ruošiama laboratorijoje. IUI taikoma, kai yra sumažėjęs spermijų judrumas ar koncentracija, kai gimdos kaklelio gleivės nepraleidžia spermijų natūralaus lytinio akto metu, neaiškios kilmės nevaisingumo atvejais. Būtina sąlyga IUI – pratekami kiaušintakiai (Simonavičienė, 2007).
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF) buvo sukurtas moterims, kurios neturėjo kiaušintakių ar kurių kiaušintakiai buvo nepratekami. IVF esmė – ovuliacijos stimuliacijos metu siekiama subrandinti nuo kelių iki keliolikos folikulų. Punktuojant subrendusius folikulus, gaunamos kiaušialąstės. Apvaisinimas vyksta laboratorijoje in vitro. Po dviejų ar trijų parų besidalinantys gyvi embrionai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!