Referatas apie Aukštaitiją

Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Aukštaitija pasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Joje iš dalies išlikęs kai kurių sen. baltų etninių darinių (Sėlos, Žemgalos ir kt.) etnokultūrinis palikimas.
Aukštaitija - (naujoviška prasme) apima šiaurės rytų Lietuvą, jai kartais priskiriama ir nedidelė Latvijos ir Baltarusijos teritorijos dalis. Didžiausias miestas, laikomas Aukštaitijos sostine, yra Panevėžys, kuriame gyvena virš 90 000 gyventojų.
• Panevėžys – 91 106
• Jonava – 27 809
• Utena – 26 491
• Kėdainiai – 24 177
• Ukmergė – 21 226
• Visaginas – 19 076 (šis miestas pastatytas tarybiniais laikais, jo gyventojų didžioji dalis yra rusai, dėl to jis etnografinio regiono dalimi yra tik geografiškai)
• Radviliškis – 15 643
Regione gausu ežerų, ypač rytinėje dalyje.
Aukštaičių tarmės
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje (Vidurio ir Rytų Lietuva), Dzūkijoje (Pietų Lietuva) ir Suvalkijoje (Sūduvoje) (pietvakarinė Lietuva kairiajame Nemuno krante, dar vadinama Užnemune). Aukštaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~2,5 mln.
Aukštaičių tarmė, ypač jos pietvakarinė ir pietinė dalis, yra gerokai archajiškesnė už žemaičių. Minėtąją dalį archaizuojamai veikė senųjų prūsų ir jotvingių kalbų kaimynystė; dėl šios priežasties archajiškos buvo ir Prūsijos lietuvių tarmės. Juo toliau nuo prūsų kalbos arealo, juo daugiau naujovių aukštaičių tarmėje: šiaurėje naujoves skatino žiemgalių ir sėlių kalbų substratai, pačias šias kalbas buvo paveikę kelis tūkstantmečius trukę kontaktai su finų kalbomis.
Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu paimta Suvalkijos krašto šnekta, artima dabar jau išnykusiai Prūsijos lietuvių kalbai.
Aukštaičių rūbai
Aukštaičių tautiniai rūbai – lietuviškojo tautinio kostiumo stilius didžiausiame Lietuvos regione Aukštaitijoje, XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Naudojami kaip etalonas, pristatant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose.
Moterų aprangoje būdingi balti marškiniai, balta prijuostė. Puošni liemenė iš pirktinio audinio, raudona, auksinė geltona, sidabrinė. Liemenės būdavo dviejų tipų – keturskvernės ir nuo liemens pridurtais klostytais skvernais. Sijonus moterys nešiojo bent kelis, nes lieknumas nebuvo madingas. Viršutinis – puošniausias, languotas. Pagrindinės spalvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!