Referatas apie antikos teatrą

Sąvoka „Antika“ reiškia senovės graikų ir romėnų pasaulį bei šių abiejų tautų kultūrą. Antika, labai garsi savo kultūra, architektūra, literatūra ir menais. Antikoje, taipogi atsirado ir teatras, kuris nuo to meto tapo žmonyjos neatsiejama dalimi.
,,Teatras – tai vieta, kur kasdieniai įvykiai tampa vaidyba”, būtent Antikinis teatras, kasdienius įvykius puikiai išryškindavo, kartais pašiepdavo, būtą ir smerkdavo. Antikinis teatras buvo gan griežtas, jame galėjo vaidinti tik vyrai, negalima buvo rodyti ir vaizduoti smurto, žiaurių scenų. Nuo to laiko, daug kas pasikeitė. Teatre šiais laikais gali vaidinti visi panorėję, tiek moterys, tiek vyrai ar net patys jauniausi. Teatras nevaržomas ir jam nekūriami rėmai, scenarijus ir scenos nekontroliuojamos įstatymų. Tačiau, teatras iš graikų kalbos išvertus, reiškia ,,žiūrėti”, o pati scena vadinosi regykla, ko nėra šiais laikais.
Verčiant iš graikų kalbos, žodis ,,Drama” reiškia ,,Veikti” ar ,,Veiksmas”. Arba kitaip ,,drao” yra ,,esu pasiryžęs veikti”. Drama, Graikijoje manoma, jog kilo iš tautinių religinių apeigų ir aukojimų, kūrios buvo keliamos ir rengiamos vyno dievui Dionisui pagerbti. Tos apeigos ar kitaip aukojimai, pačių graikų buvo vadinami dionisijomis, jos buvo rengiamos tik pora kart į metus: pavasarį (didžiosios dionisijos) ir žiema (lenajos arba vynuogių šventė). Dionisijus, kaip dar jį vadino - derlingumo, augmenijos, vynuogininkystės, vyno, gamtos stichijų dievas, laikytas Dzeuso ir Tebų karaliaus Kadmo dukters Semelės sūnumi, kurį mitai vaizduodavo arba labai nelaimingą, arba itin besilinksminantį. Švenčių metu, graikai savo aukštąjį dievą garbino himnais, kitaip dar vadinamais ditirambais. Choro vedėjas – korifėjus, pasakodavo apie dievo Dioniso kovas, nelaimes arba apie juokingus jo gyvenimo nuotykius, o choras himnais reiškė savo sielvartą ar džiūgavimą dėl Dioniso nelaimių, bei pasiekimų. Choro dalyviai, buvo apsirenge ožio kailiniais ar kailiais. Graikiškai ožys yra vadinamas tragos. Iš to kilo tragedijos pavadinimas (tragos ode = ožio giesmė). Tragedijos vaizduodavo rimtus dievų gyvenimo nutikimus ar nuotykius, o iš pasakojimų apie juokingus nuotykius kilo komedija.
Vaidinimuose, spektakliuose labai stipriai buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!