Reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybės tyrimas

SANTRAUKA Tyrimo tikslas – palyginti paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybę po ekscentrinio-koncentrinio krūvio testą atliekant dešine ranka. Buvo tirti: du sportuojantys studentai: Ričardas Reimaris (sprintas), kurio amžius 21 metai ir Marius Riauka (irklavimas) 20metų (amžiaus vidurkis 20,5m); ūgis 176 ir 187cm (ūgio vidurkis 181,5cm); svoris 80 ir 89kg (svorio vidurkis 84,5kg) Tiriant buvo registruota: reakcijos laikas į šviesos ir garso dirgiklį dešine ranka, prieš krūvį ir po jo (VID, MAX ir MIN reakcijos laikas,ms) Testo atlikimo tikslas- kuo galima greičiau paspausti klavišą užsidegus lemputei arba pasigirdus garso signalui. Rezultatai parodė, kad Ričardo Reimario ir Mariaus Riaukos rezultatai prieš krūvį ir po jo, statistiškai skyrėsi: vidutinis reakcijos laikas 202 ir 184ms (p0,05); minimalus reakcijos laikas skirtingas: 163 ir 23ms (p0,05) Rezultatai Atlikus testavimą, naudojant reakciometrą RA1, studentų Ričardo Reimario ir Mariaus Riaukos rezultatai prieš krūvį ir po jo, skyrėsi: vidutinis reakcijos laikas 202 ir 184ms; maksimalus reakcijos laikas sutapo: 330ms (p>0,05); minimalus reakcijos laikas statistiškai skirtingi 163 ir 23ms- tam įtakos galejo turėti ir sporto šaka, nes Ričardas Reimaris yra sprinteris, o Marius Riauka – sporto šakos atstovas, kur ištvermė yra dominantė. Po krūvio Mariaus Riaukos vidutinis reakcijos laikas buvo – 183ms. Šie duomenys rodo, kad vidutinis reakcijos laikas po krūvio pagerėjo. Tai galėjo įtakoti, tai, kad Marius Riauka yra irkluotojas (sporto šakos, kurioje dominuoja ištvermė, atstovas) ir jo organizmo sistemoms reikėjo įsidirbti, kad jos galėtų dirbti didesniu intensyvumu. Kito tiriamojo, Ričardo Reimario, vidutinis reakcijos laikas pablogėjo, nes reakcijos laikas buvo – 204ms, o prieš krūvį - 184ms. Šiems rezultatų pablogėjimas reikšmės galėjo turėti, tai, kad tiriamasis Ričardas Reimaris yra sprinteris ir todėl nuovargis yra jo ,,priešas‘‘. Bet Kroll (1973) teigia, kad reakcijos trukmei raumenų nuovargis neturi jokio poveikio. Tiriamųjų maksimalus reakcijos laikas po krūvio taip pat buvo skirtingas: Ričardo Reimario – 449ms, o Mariaus Riaukos – 265ms. Šiems duomenų skirtumams įtakos galėjo turėti, tai, kad Ričardo Reimario visoms organizmo sistemoms reikėjo didesnio laiko atsigauti, be to LKKA laboratorijoje galėjo būti triukšmas,o sprinteris reaguoja, kad ir į nelabai žymų dirgiklį.. Reakcijos trukmė blogėja, kai tiriamasis arba yra per daug atsipalaidavęs, arba per daug įsitempęs. (Freeman, 1933; Broadbent, 1971; Welford, 1980). REZULTATŲ APTARIMAS Reakcijos greitis priklauso nuo dėmesio koncentravimo, t.y. nuo pasirengimo reaguoti į vieną ar kitą dirgiklį. Užfiksuotas labai įdomus dėsnis, vadinamas „Vyno taurelės“ dėsniu. Jo esmė – nešdamas vyno taurelę žmogus save taip mobilizuoja, kad jis sugeba žymiai greičiau sureaguoti, kai taurelė jam pradeda slysti iš rankų, nei paprastomis sąlygomis. Tada reakcijos laikas apie 80–100ms, o paprastomis sąlygomis 120–140ms. Šis dėsnis rodo, kad žmogaus reakcijos greitis gali žymiai pagerėti, jei žmogus geba save mobilizuoti. Vienas iš labiausiai ištirtų veiksnių, įtakojančių reakcijos trukmę yra „sužadinimas“ arba dėmesio sutelkimo būsena, įskaitant raumenų įtempimą (1 pav.). Reakcijos trukmė blogėja, kai tiriamasis arba yra per daug atsipalaidavęs, arba per daug įsitempęs. (Freeman, 1933; Broadbent, 1971; Welford, 1980). 1 pav. Reakcijos trukmės priklausomybė nuo „sužadinimo“ Todėl ir mūsų tyrime rezultatui turėjo dėmesio sutelkimas. Duomenys galėjo būti klaidingi ar šiek tiek netikslūs, kadangi auditorijoje buvo triukšmas ir nebuvo susikaupimo. Kaip Ričardo Reimario max reakcijos laikas po krūvio. Taip pat įtakos tai turėjo ir standartiniui kvadratiniui nuokrypiui. Reakcijos trukmė priklauso nuo fizinio ir centrinės nervų sistemos nuovargio. Todėl šis rodiklis gali rodyti sportinės formos būklę (Bullok et.al., 1997). Taigi reakcija į šviesą ir į garsą gali skirtis ne tik nuo sugebėjimo greitai sureaguoti bet ir nuo nuovargio, kuris susidarė po ilgos darbo dienos. Testai vyko 14h, o prieš tai Marius Riauka ir Ričardas Reimaris užsiėmė priešinga veikla. Todėl vienas galėjo pavargti daugiau, o kitas mažiau. Reakcijos greitis labai priklauso nuo praktikos „bagažo“, kuris yra kaupiamas per sporto treniruotes (Skurvydas, 1998). Sprinterio Ričardo Reimario gebėjimai prieš nuovargį greičiau reaguoti į signalą yra stipresni nei Mariaus Riaukos, nes sprinte reakcijos trukmė turi didelę reikšmę, t.y pasireiškia treniruotumas. Eksperimentinės užduotys (naudojant klausos ir regėjimo dirgiklius, atitinkančius sprinto startą) patvirtino, kad suaugusių sprinterių RT buvo geresnė negu pradedančių sprinterių ir eksperimentinių grupių (Colakoglu et al., 1987). Priešingai, tada kai nereikėjo panaudoti įgūdžių, taip kaip paprastuose psichomotorinės reakcijos tyrimuose, RT nepriklausė nuo sportininkų treniruotumo lygio (Joch, 1980; Soares et al., 1987). Todėl galima apibendrinti, kad kai reikia panaudoti motorinius sugebėjimus, RT galima sutrumpinti treniruojantis. IŠVADOS 1. Reaguojant į garso ir šviesos dirgiklį, testą atliekant dešine ranka, Ričardo Reimario ir Mariaus Riaukos, maksimalus reakcijos laikas prieš krūvį toks pat, skiriasi tik vidutinis reakcijos laikas ir minimalus reakcijos laikas. 2. Ričardui Reimariui ir Mariui Riaukai atlikus 50 pritūpimų ir tada reaguojant į garso ir šviesos dirgiklį dešine ranka, aptiktas skirtumas tarp vidutinio, maksimalaus ir minimalaus reakcijos laiko. LITERATŪRA Bullok J., Boyle J., Wang M.B. (1997). Fiziologija. Wroclow : Wyd. Medycine, 715 s. Broadbend D.E. (1971). Decision and Stress. Academic Press, London. Colakoglu H., Algun N., Yalaz G., & Ertat A. (1987)[The effects of speed training in acoustic and optic reaction times]. Turkish Journal of Sports Medicine, 22, 37-46. Joch w. (1980) Zum Reaktion vermogen von Boxern [Reaction ability in boxsres]. Deutche Zeitschrift Sportmedecin, 31, 7-8. Kroll W. (1973). Effects of locat muscular fatigue due to isotonic and isometric exercise upon fractionated reaction time components. Journal of Motor Behavior 5: 81-93. Skurvydas A. (1998). Juresių valdymo ir sporto fiziologijos konspektai. Kaunas: LKKI. Soares J., Osoro L. A. N..,& Palafox G.H.M. 91987) Comparatyve study of simple visuo-hand reaction time in athletes of various sports. Kinesis, 1 77-85. Stonkus S. (Red). (2002). Sporto terminų žodynas. Kaunas Welford A.T. (1980). Choice reaction time: Basic concepts. In A. T. Welford (Ed.), Reaction Times. Academic Press, New York, pp. 73-128.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!