Rašto kilmė, istorija ir raida

Rašto istorija yra sudėtinė kultūros istorijos dalis, kurios teorinį ir metodologinį pagrindą sudaro istorinis materializmas, atskleidžiantis objektyvius pirmykštės visuomenės vystimosi dėsningumus.
Rašto atsiradimas ir raida glaudžiai susiję su žmonių visuomenės vystimusi. Nes raštas padeda žmonėms tobulėti, perimti žinias,sukauptas per žmonijos istoriją. Pirmykštės visuomenės pažanga, augantys jos intelektai, intelektualiniai poreikiai iškėlė naujų uždavinių ir raštui, vertė tobulinti jį ir organizuoti jo platinimą, įsisavinimą visuomenėje.
Žinoma, rašto istorijos negalima nagrinėti atsainiai nuo kultūros. Juk socialinės ir kultūrinės aplinkos, kurioje buvo kuriamas raštas, analizė yra būtinas rašto istorinės rados nagrinėjimo išeities taškas. Nes priklausomai nuo uždavimių, kuriuos sau to meto visuomenė iškėlė tam tikroje istorijos pakopoje, keičiasi ir raštas. Taigi šių pasikeitimų analizė taip pat yra viena iš specifinių rašto istorijos problemų.
Svarbią vietą rašto istorijoje, aiškinant rašto istorinį kelią nuo pirmykščių jo pakopų iki dabartinio rašto, užima tokie klausimai, kaip buvo sukurti pirmieji primityvieji rašto ženklai, kaip tie primityvieji ženklai tobulėjo ir virto fonetine rašto sistema, kaip gimė lotyniškoji ir grakiškoji abėcėlė, kas yra kirilica ir glagolica, kur lietuviškosios abėcėlės pradžia, kokia jos raida ir t.t. Tiriant rašto sukūrimo evoliuciją, negalima apeiti ir medžiagų, kurios buvo vartojamos išreikšti raštui (lazdelės, virvelės, įvairūs buities daiktai it t.t.).
Raštas dažniausiai apibrėžiamas kaip kalbos grafiška fiksacija tam tikrais sutartiniais ženklais, kurios tikslas išsaugoti kalbos turinį ilgesniam laikui. Dar trumpiau raštą galima įvardinti kaip mintis ar kalbą fiksuojančią ženklų visumą.
Rašto atsiradimą ir plitimą įtakojo besiplečiančios žmogaus žinios apie pasaulį, jo tiekiamas galimybes. Anksčiau žmogus visas savo sukauptas žinias saugodavo atmintyje ir perduodavo jas žodiniu pavidalu, vėliau, atsiradus raštui, jas buvo galima išsaugoti vėlesnėms kartoms. Pagrindinės rašto funkcijos - komunikatyvioji (bendravimo, žinių perdavimo) ir mnemotechnine (įsiminimo).
Manoma, kad seniausieji bendravimo ženklai išplito kartu su Homo erectus – „sumaniais žmonėmis“ – prieš porą, o gal ir daugiau milijonų metų. Tai buvo daiktaraštis, kadangi žinioms perduoti pirmykščiai žmonės plačiai naudojo įvairius daiktus, simbolizuojančius tam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!