Rasizmo problema

Rasizmas - įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis žmogaus gabumus, kad tam tikra rasė yra viršesnė ir/arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės.
Rasizmas nacionaliniame kontekste.
Šiandienos visuomenėje pasitaiko nepakantumo kitiems dėl jų rasės, tautybės ar religijos. Tam tikruose Lietuvos istorijos laikotarpiuose galima rasti puikių tolerancijos pavyzdžių, tačiau istoriškai įsišakniję bei naujai kuriami tautiniai stereotipai, imigracijos baimė, neužtikrintumas dėl savo ateities kartais paskatina nepagrįstas nuomones ir poelgius, pažeidžiančius žmogaus orumą. Siekiant įtvirtinti lygias galimybes visiems nepriklausomai nuo jų kilmės, svarbu atpažinti nederamą elgesį ir jį keisti.
Šiuolaikinė rasizmo samprata suprantama plačiau nei nepakantumas dėl odos spalvos, bet ir dėl etninės kilmės, tautinės priklausomybės ar religijos. Rasizmas gali pasireikšti atskirų asmenų nuostatomis bei žodiniu priekabiavimu arba poelgiais- diskriminacija, smurtu.
Egzistuoja ir institucinis rasizmas – kai dėl susiklosčiusios praktikos viešajame ar privačiajame sektoriuje tam tikros tautinės grupės sistemiškai išstumiamos į visuomenės užribį (pvz., būsto, įsidarbinimo, švietimo ar kitose srityse).
Romai, pabėgėliai ar užsieniečiai kartais tiesiogiai nukenčia nuo nepalankių nuostatų, diskriminacijos ar smurto. Nepagarbių ir nepagrįstų apibendrinimų pasitaiko viešuose pasisakymuose. Peno rasizmui ir antisemetizmui teikia stereotipais besinaudojanti žiniasklaida. Rasizmą gali paskatinti ištroškę dėmesio fašistuojantys veikėjai, o nepakančia ir bijančia visuomene galima lengvai manipuliuoti.
Susirūpinimą kelia žiniasklaidos formuojami neigiami tautinių mažumų, tam tikrų religinių grupių, pabėgėlių stereotipai.
Tai pagrindiniai iššūkiai mums, jei norime Lietuvoje puoselėti demokratišką visuomenę. Būdami abejingi nepakantumui ir kitų diskriminacijai šiandien, negalime būti tikri, kad rytoj patys netapsime nepagrįstos neapykantos taikiniu.
Su netinkamu elgesiu Lietuvoje susiduria įvairių tautybių, skirtingas religijas išpažįstantys žmonės.
Etninių tyrimų centro duomenimis, Lietuvoje labiausiai nemėgiami romai, čečėnai, pabėgėliai ir musulmonai. Viešosios institucijos nesugeba imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų socialinėje atskirtyje esančioms grupėms integruotis, o visuomenė savo ruožtu tokias grupes greitai pasmerkia. Nuo lengvabūdiškų ir nepagrįstų apibendrinimų „jie visi tokie“ dažnai nukenčia niekuo dėti nemėgiamos tautybės ar kitą religiją išpažįstantys žmonės.
Nors dešinio ekstremizmo grupuotės Lietuvoje nėra gausios, jos skatina neapykantą, skirsto žmonės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!