Alkoholizmas - visuomenės problema

Įvadas Šiuo darbo autoriaus nagrinėjama temą “Alkoholizmas ir visuomenė” yra labai daugialypė ir sudėtinga. Iš ekologinės pusės alkoholizmas yra labai susijęs su rūkimų ir narkomaniją. Todėl darbo autorius siūlo nagrinėti šia problemą kompleksiškai panaudojant sociologinius, ekologijos mokslo bei kitus metodus. Darbo autorius norėtų pabrėžti, kad daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, kurdamos ir įgyvendindamos Nacionaline sveikatos politiką, vadovaujasi PSO suformuluota "Sveikata visiems 2000" siekimo strategija. Joje iškelti 38 uždaviniai, kuriuos įgyvendinus būtu pasiektas toks žmonių sveikatos lygis, kuris užtikrintų jų produktyvų socialinį ir ekonominį gyvenimą. Įvairių tyrimų duomenimis įrodyta, kad Žmogaus sveikata labiausiai (53%) priklauso nuo jo gyvensenos. Netinkama mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, rizikingas seksualinis elgesys - daugelio lėtinių ligų priežastis. Todėl PSO suformuluotoje "Sveikata visiems 2000" strategijoje gyvensenos, stiprinančios sveikatą, ugdymas pripažintas viena svarbiausių problemų. Šios problemos sprendimo efektyvumas įvairiose šalyse gali būti įvertinamas, stebint žmonių gyvensenos pokyčius. Suomijoje sveikatą veikiančių gyvensenos ypatumų tyrimai pradėti 1976 m. ir atliekami kasmet. Šių tyrimų duomenys padeda įvertinti mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo pokyčius bei gyventojų požiūrį į ligų profilaktiką ir gydymą. 1992 m Suomijos Nacionalinio sveikatos instituto iniciatyva pradėtas bendras trijų Baltijos respublikų ir Suomijos projektas FINBALT HEALTH MONITOR, kuriame numatoma nuolatos stebėti su sveikata susijusius gyvensenos ypatumus.1 Alkoholizmas ir visuomenė Alkoholizmo paplitimo Lietuvos visuomenėje analizė Prieš pardedant nagrinėti ekologinius alkoholizmo problemą Lietuvos visuomenėje darbo autorius norėto pateikti 1999 m. Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos paštu rezultatus apie jų gyvensenos ypatumus pagal standartinį klausimyną. Jame yra 72 klausimai, suskirstyti į 7 grupes: 1) bendri duomenys; 2) medicininis aptarnavimas ir ligos; 3) rūkymas; 4) mityba ir alkoholio vartojimas; 5), fizinis aktyvumas; 6) eismo saugumas; 7) požiūris į figų priežastis ir sveikatos apsaugą. 19 anketos klausimų skirti rūkymo ir 3 - alkoholio vartojimo įpročių tyrimui.2 Tiriamąjį kontingentą sudarė 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai, atsitiktinai atrinkti iš nacionalinio rinkėjų registro. Iš viso buvo atrinkta 3000 žmonių, kurie pagal amžių, tautinę struktūrą, miesto ir kaimo gyventojų santykį reprezentavo visą 20-64 m amžiaus Lietuvos populiaciją. Kovo pabaigoje atrinktiems žmonėms buvo išsiųstas klausimynas, prašant per 10 dienų jį užpildyti. Per vieną mėn. negavus atsakymo, buvo pakartotinai priminta užpildyti klausimyną. Dėl objektyvių priežasčių (mirė, pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko) į anketos klausimus neatsakė 99 žmonės, arba 3,3%. Iš likusių (2901) į anketos klausimus atsakė 1874, taigi atsakas sudarė 64,6%. Tarp atsakiusiųjų buvo 791 (42,2%) vyras ir 1083 (57,8%) moterys. Pagal amžių atsakiusieji buvo suskirstyti į 5 grupes: 20-24, 25-34, 35-44, 45-54, 55-64 m. Reguliariai (kasdien) rūkančiais laikėme asmenis, kurie į klausimą “Ar Jūs dabar rūkote” atsakė 'Taip, reguliariai" ir nurodė, kad paskutinį kartą rūkė "Vakar arba šiandien”. Pagal gyvenamąją vietą gyventojai suskirstyti į 3 grupes: miesto, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Apklausos duomenys parodė, kad reguliariai rūkė 43,6% vyrų ir 6,4% moterų (l ir 2 lentelės). Tai kelia didelį susirūpinimą, nes palyginti su Europos ir Skandinavijos šalimis Lietuvoje yra daug daugiau rūkančių vyrų (pvz., Suomijoje - tik 27,1%). Dažniau rūkė jaunesnio ir vidutinio amžiaus vyrai ir moterys: 25-34 m. amžiaus grupėje rūkančių vyrų buvo 51,9%, moterų - 12,0%; 35-44 m. - atitinkamai -53,1% ir 11,1%. Nors reguliariai rūkančių moterų skaičius nėra didelis (Suomijoje - 22,7%), tačiau, remiantis ankstesnių epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje stebimas jo didėjimas jaunesniojo (25-29 m.) amžiaus grupėje. Senstant rūkančiųjų mažėjo. Vyriausiojo amžiaus grupėje reguliariai rūkė 29,3% vyrų ir 1,5% moterų. 25,8% vyrų ir 76,2% moterų atsakė niekuomet nerūkė. 9,5% vyrų ir 1,5% moterų nurodė mete rūkyti seniau kaip prieš metus, 1,8% vyrų ir 0,9% moterų - per paskutiniuosius metus. Metusiųjų rūkyti skaičius buvo didžiausias 45-54 m. ir 55-64 m. amžiaus grupėse: atitinkamai 14,5% ir 19,1% vyrų metė rūkyti seniau kaip prieš metus. 38,6% visų rūkančių vyrų ir 5,8% moterų atsakė, kad jie ruko per daug, bet tik pusė iš jų norėtų mesti rūkyti. l lentelė. Rūkimo dažnio priklausomybė nuo amžiaus Lietuvos vyrų 20-64 metų populiacijoje Amžiaus (trupės Iš viso 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Reguliariai rūkantys N % 43 43,9 98 51,9 93 534 65 37,8 4« 29,3 345 43,6 Retkarčiais rūkantys N % 16 16,3 16 8,4 17 9,7 12 7,0 8 5,1 69 8,7 Mete rūkyti prieš 1-12 mėn. N % 2 2,0 2 2,6 3 1,7 2 1,2 2 1,3 14 1,8 Metę rūkyti seniau kaip prieš metus N % 2 2,0 6 32 12 6,9 25 14,5 30 19,1 75 9,5 Nerūkantys N % 29 29,6 41 21,7 36 20,6 49 28,5 49 31,2 204 25,8 Nepilnai atsakę N % 6 6,2 23 IV- 14 8,0 19 11,0 22 14,0 84 10,6 Ii viso N % 98 100 189 100 175 100 172 100 157 100 791 100 2 lentelė. Rūkimo dažnio priklausomybė nuo amžiaus Lietuvos moterų 20-64 metų populiacijoje Amžiaus grupės Iš viso 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Reguliariai rūkančios N % 5 5,4 29 12,0 27 11,1 4 1,7 4 1,5 69 6,4 Retkarčiais rakančios N % 11 11,8 26 10,7 n 7,0 8 3,4 1 0,4 63 5,8 Metusios rūkyti prieš 1-12 mėn. N % 3 3,2 3 1,2 4 1,6 0, 0 0, 0 10 0,9 Metusios rūkyti seniau kaip prieš metus N % 0, 0 2 0,8 6 V 4 1,7 4 1,5 16 14 Nerūkan­čios N % 61 65,6 150 62,1 162 66,7 202 86,0 250 92,6 825 76j2 Nepilnai atsakiusios N % 13 14,0 32 13,2 27 11,1 17 7,2 11 4,0 100 9,2 Ii viso N 93 100 242 100 243 100 235 100 270 100 1083 100 Rūkymo intensyvumo analizė parodė, kad 41,5% vyrų ir 10% moterų per dieną suruko nuo 15 iki 24 cigarečių su filtru. Tokį skaičių cigarečių be filtro surūko 39,9% vyrų ir 6,3% moterų. 3% vyrų ir 2,2% moterų nurodė, kad jie suruko po 25 ir daugiau cigarečių su filtru per dieną ir 4,8% vyrų bei 63% moterų - tokį skaičių cigarečių be filtro. Rūkančių vyrų, gyvenančių kaime, skaičius (51,6%) patikimai didesnis nei mieste (41,7%) ir rajonų centruose (39,5%). Tarp moterų stebima priešinga tendencija: rūkančių moterų, gyvenančių mieste, yra du kartus daugiau nei kaime (atitinkamai 9,7% ir 4,9%). Be to, mieste tiek vyrai, tiek moterys dažniau rūko cigaretes su filtru nei kaime. Tarp rajonų centrų ir kaimo gyventojų patikimų rūkymo įpročių skirtumų nerasta. Sveikatai kenkia it pasyvus rūkymas. 33,2% vyrų ir 12,1% moterų nurodė, kad dirba prirūkytose patalpose ir praleidžia jose nuo l vai ir daugiau per darbo dieną.3 Mieste gyvenantys vyrai (23,2%) patikimai dažniau būna prirūkytose darbo patalpose nuo l iki 5 val. per dieną negu vyrai, gyvenantys rajonų centruose (12,8%) ir kaimuose (15,5%). Skaičius moterų, praleidžiančių prirūkytose darbo patalpose daugiau negu 5 vai per darbo dieną, mieste (23,2%) yra patikimai didesnis negu kaime (15,5%). 54,3% vyrų ir 59,9% moterų nurodė, kad jų butuose nerūkoma. Mažiau rūkoma miesto butuose, daugiau - kaimo: 58,9% mieste gyvenančių vyrų ir 62,4% moterų nurodė, kad jų bute nerūkoma, kaime atitinkamai 45,5% ir 54,9%. Alkoholio vartojimo įpročių analizė parodė, jog beveik trečdalis vyrų (31,1%) ir 5,5% moterų vartojo stiprius alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir dažniau, dar trečdalis vyrų (32,6%) ir penktadalis moterų (20,5%) vaitojo stiprius alkoholinius gėrimus 2-3 kartus per mėnesį. Kad niekada nevaitoja stiprių gėrimų nurodė tik 6,9% vyrų ir 19,1% moterų (3 lentelė).4 3 lentelė. Tirtos Lietuvos 20-64 m. populiacijos pasiskirstymas pagal stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį Vyrai Moterys Išviso Abs % Abs % Abs % Kasdien 13 1,8 0 0 13 0,8 2-3 kartus per savaitę 84 11,1 14 U 98 5,4 Kartą per savaitę 138 18,2 44 4,2 182 10,1 2-3 kartus per mėnesį 251 32,6 215 2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!