Rasizmo apibūdinimas, jo formos

Rasizmas –tai antimokslinių koncepcijų visuma, kurių pagrindą sudaro fiziniai ir psichologiniai rasių skirtumai ir šių skirtumų įtaka viuomenės teorijai ir kultūrai. Rasizmas teigiamai vertina žmonių pasisikirstymą į aukštąsias ir žemąsias rases. Aukštosios, rasistų manymu, yra vienintelės galinčios sukurti civilizaciją, tinkamos valdyti ir viešpatauti, o žemosios- nesugeba ne tik kurti, bet ir įsisavinti aukštosios kultūros ir yra pasmerktos.
Rasizmas – priskyrimas pozityvių ir negatyvių bruožų žmonėms, turintiems tam tikrų paveldėtų fizinių savybių. Tai viena iš ypatingų prietarų formų, pabrėžiančių žmonių fizinius skirtumus. Rasistinių požiūrių pagrindu laikomi prietarai ir diskriminacija.
Rasizmas – tai įsitikinimų sistema ar doktrina, kuri teigia, kad įgimti biologiniai skirtumai tarp žmonių rasių lemia kultūrinius ar individualius pasiekimus. Iš šio teiginio galima suprasti, kad viena rasė yra aukštesnė kitos rasės atžvilgiu ir kad aukštesnioji turi valdyti žemesniąją. Žvelgiant iš mokslinės pusės rasizmas yra pagrindas socialinei diskriminacijai, segregacijai ir smurtui.
Rasizmas yra kovos už valdžią tarp nacijų ir konkurencijos tarp šalių ar tautų pagrindo kūrėjas. Jis pritaria įsitikinimui, kad biologinis skirtingų rasių susivienijimas kelia grėsmę „aukštajai“ rasei. Vienas labiausiai paplitusių ir ryškiausių rasizmo atvejų – antisimitizmas.
Antisimitizmas – tai viena, iš daugelio, nacionalinio nepakenčiamumo formų, kuri pasireiškia priešiškumu prieš žydus.
Kitas, taip pat ryškus, rasizmo pavyzdys – segregacija.
1. mikrosegregacija – tam tikrų visuomeninių vietų ( prausyklų, traukinio vagonai ir t.t.) skirstymas pagal odos spalvą.
2. mecosegregacija – skirstymas specialių rajonų ir vertimas juose gyventi pagal odos spalvą.
3. makrosegregacija – specialių nacionalinių rezervacijų sukūrimas.
Rasistinių grupių dominavimas būdingas ir šiuolaikinėms visuomenėms. Jos susideda iš individų su daugybe fizinių skirtumų, tokių kaip: plaukų, odos spalva, ūgis, kraujo grupė, svoris. Taip pat skiriasi žmonių elgesys, apranga, gyvenimo būdas, kultūra. Bet tik tada, kai vienas ar kitas požymis visuomenėje išryškinamas, kai visuomenės nariai išskiria vieną ar kitą požymį iš aibės kitų, tai tampa mažumos tapatumo susikūrimo prielaida.
Mažumų grupės dažnai būna prietarų ar neigiamų nuostatų objektais, kuriuos pakursto visuomenėje nusistovėję stereotipai. Tačiau,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!