Žmogus, kuris negali savęs išreikšti kūrybiškai, nebus laimingas. Manau, kad kiekvienas asmuo savyje turi menininko dalelę. Tiems, kurie jos nepažaboja, leidžia jai pasireikšti, dažnai jaučia pilnatvę, gilų pasitenkinimą savimi. Tačiau egzistuoja didelė dalis žmonių, kurie neturi sąlygų būti menininkais bet kur ir bet kada. Atsiradus kūrybiškumą draudžiantiems faktoriams, žmogaus laimė taip pat greitai pradeda nykti. Šia tema rašė XX a. egzodo rašytojas Antanas Škėma savo romane „Balta drobulė“. Kūrinyje pagrindinis veikėjas A. Garšva yra kūrybiškos sielos, tačiau jo įkvėpimas yra visiškai nuslopintas aplinkinio gyvenimo: Garšva atskirtas nuo tėvynės, dėl sunkios ligos negali draugauti su jam patinkančia moterimi, tačiau labiausiai jį žlugdo monotoniškas keltuvininko darbas. Tarsi uždarytas narvelyje, jis visą dieną ankštame kambarėlyje tiesiog važinėja aukštyn ir žemyn: „Up ir down, up ir down griežtai įrėmintoje erdvėje“. Tokia aplinka neleidžia žmogui niekuo išsiskirti, tiesiog paverčia jį „mašinos sraigtu“. Dėl to ir kenčia pagrindinis veikėjas. Kūrinys beveik autobiografiškas, nes aprašydamas Garšvą, A. Škėma tiesiogiai aprašo ir savo kasdienybę: rašydamas „Baltą drobulę“ taip pat dėl Antrojo pasaulinio karo aplinkybių gyveno Amerikoje, dirbo liftininku, jautėsi įkalintas ir nelaimingas. Akivaizdu, kad žmogus, kuris negali atskleisti savo kūrybiškumo, kentės. Ši problema aktuali ir šiomis dienomis, nes lengvai pasiekiamos informacijos lavina nustelbia kūrybiškumo dvasią. Žmonės keičia kūrybiškumą į trumpalaikį pasitenkinimą žiūrint įvairias medijas internete, nes tai tiesiog yra lengviau. Deja, tokios tuštybės greitai praranda savo žavesį, o uždusinus savo vidinį menininką jį atgaivinti yra labai sunku. Būtent todėl šiais laikais matome tiek daug nelaimingų žmonių.Taigi, nuslopinta kūryba neleidžia asmeniui jausti laimės.
Asmuo nebus laimingas, jei yra atskirtas nuo savo tėvynės. Mano nuomone, tėvynė suteikia psichologinį prieglobstį kiekvienam joje gyvenančiam žmogui. Ryšys tarp piliečio ir tėvynės tai lyg ryšys tarp vaiko ir motinos, kuri jį prižiūri, maitina ir saugo. Natūralu,...
Šį darbą sudaro 616 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!