Radvanas ir Donelaitis

Prūsijos Mažosios Lietuvos regionizmas.
Ben nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams
ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai
Šypsos ir glūpus štukius pramanydami juokias. (Rudenio gėrybės, 885-888)
2. Kūrinių autorystė – tematikos lėmėja: Radvanas – LDK didikų klientas. Donelaitis –
Mažosios Lietuvos kaimo parapijos liuteronų kunigas.
Nors apie tavo žygius po Europą ir barbarų kraštą
garsas skersai išilgai iš trilypio rago pasklido,
ryšiuosi savo giemėn vis viena, Didysis, sudėti
tavo garbingus vardus ir karus, ir šlovę nemarią. (Radviliada, I, 18-21)
Tu, žmogau niekings! Mokykis čia pasikakyt
Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo Dievą. (Pavasario linksmybės, 63-64)
3. Kalbinė ir etninė aplinka. Daugiakalbystė renesanso Lietuvoje. Lotynų kalbos, kaip
pagrindinės LDK rašto kalbos ir lietuvių “romėniškosios” kilmės liudininkės, diegimo
pastangos. Dvikalbystė Mažojoje Lietuvoje. Lietuvių kalba ir etniniai papročiai– apsauga
nuo germanizacijos ir esminė identiteto skirtis.
Šitam skyde Lietuvos praeitis ir garbingos senolių
pergalės mena laikus, kai į Platelių krantą smėlėtą
sykį Libono laivai atkeliavo per Baltijos jūrą,
laiminant Dievui žemes, ligi tol nežinotas priplaukę;
mena Libono vargus ir ant žemės, ir jūroj, kol kojos
atvedė jį prie krantų, pasišiaušusių giriom aukštosiom.
Mena, kaip kėlės krantan iš Italijos vyrų rinktinė,
elnius, taurus ir žiaurius stumbrus ant žemės ji vertė,
kaip puikiose žiotyse žydravilnės Dubysos pastatė
Naująją Romą kariai – tą senosios viltingą paguodą. (Radviliada, III, 89-98)
O štai mes, mieste per nieką laikomi būrai,
Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisiurbę,
Vis tekini, kaip klapams reik, atliekame darbus.
O kad kartais kokį dar lašinių šmotelį
Ar dešros lietuviškos ben kiek paragaujam,
Tai dar juo dailiaus uždėts mums sekasi darbas. (Vasaros darbai, 40-45)
Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai!
Ben nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams
ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai
Šypsos ir glūpus štukius pramanydami juokias. (Rudenio gėrybės, 885-888)
4. Poemos – unikalūs tautiniai epai kultūros ženklų prisodrintais naujaisias laikais. Herojus ir
bendruomenė amžinybės ir universumo modeliuose.
Kūrinių pradžios:
Dangiškom temom rašą kūriniuos pavaizduoja mėnulį,
saulės slinkimą dangum ir padangių erdves, vandenynus
ir kitados ištisai negyvenamos žemė gimimą.
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos triūsius pargriaudama juokės.
Skirtingi gamtos ir kraštovaizdžio poetiniai vaidmenys: žmogus – kūrinijos įrankis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!