Racionalistų ir empirikų pažinimo samprata

2004-2005 m.m.
ĮVADAS..............................................................................................................................................
RACIONALIZMO IR EMPIRIZMO BRUOŽAI .............................................................................
4
PAŽINIMO PROBLEMA ............................ ....................................................................................
4
EMPIRINIS IR TEORINIS (RACIONALINIS) PAŽINIMAS ........................................................
6
DEKARTAS: PASAULIS YRA MATERIALYBĖS IR IDEALYBĖS SĄVEIKA.........................
7
R.DEKARTO REIKŠMĖ XVII AMŽIUJE.......................................................................................
9
J.LOKO REIKŠMĖ XVII AMŽIUJE...............................................................................................
IŠVADOS ..........................................................................................................................................
10
11
LITERATŪRA...................................................................................................................................
12
ĮVADAS
„Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų,
gyvena tik šia diena“
J.V.Getė
Kas svarbiausia gyvenime? Jei paklaustume žmogų, kenčiantį badą, jis atsakytų „maistas“. Jei tą patį klausimą užduotume šąlančiam, atsakymas būtų „šiluma“. Tačiau, kai visi poreikiai patenkinti, ar dar yra kas nors, ko reikia visiems žmonėms? Filosofai mano, kad taip. Jų nuomone, žmogus negali būti gyvas tik duona. Žinoma, visiems žmonėms reikia maisto, reikia meilės, globos. Bet yra kažkas, ko reikia visiems žmonėms. Mes norime rasti atsakymą į tai, kas esame ir dėl ko gyvenama. Tai pažinimas.
Filosofijai rūpi, kiek žmogus pažįsta ir įstengia pažinti, kokia yra pažinimo prigimtis ir kokios pažinimo ribos.
Pažinimo procesų elementų reikšmė atskirais laikotarpiais buvo suprantama skirtingai. Iki I.Kanto filosofai, apmąstydami pažintinį žmogaus ir daikto santykį, į pirmą vietą iškelia subjekto ir objekto būtį.
Naujųjų laikų filosofijoje pats pažinimo mechanizmas tampa problema. Svarbu rasti ir pagrįsti tokį pažinimą, kuris padėtų praktiškai pertvarkyti medžiaginį pasaulį ir svarbu rasti praktiškai apčiuopiamus rezultatus teikiantį pažinimo metodą. Atsakydama į klaudimą, kas pažinime svarbiau: protas ar juslinė patirtis, naujųjų laikų filosofija pasidalina į kryptis : racionalizmą ir empirizmą.
RACIONALIZMO IR EMPIRIZMO BRUOŽAI
Racionalizmas (lot. ratio – protas) – filosofinė srovė, protą laikanti pažinimo pagrindu.
Racionalizmo bruožai:
1. Racionalistai pasitiki protu.
2. Teigia, kad žmogaus protas gali ir be patyrimo konstruoti mintis.
3. Pripažįsta, kad žmogaus prote yra prigimtinių idėjų.
4. Būdingas dedukacinis mąstymo būdas. Dedukacija (lot. deductio - išvedimas) – išvadų gavimas iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles.
Empirizmas (gr.empiria – patirtis) – filosofinė srovė, patyrimą laikanti pažinimo pagrindu.
PAŽINIMO PROBLEMA
Filosofijai rūpi, kaip mes pažįstame ir kiek įstengiame pažinti, t.y. kokia yra pažinimo prigimtis ir kokios mūsų pažinimo ribos. Klausimas, iš ko atsiranda mūsų žinios, vadinamas pažinimo šaltinio problema.
Platonas daro perskyrą tarp nuomonės ir žinojimo: juslėmis suvokiamas pasaulis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!