R. Taras. Making Sense of Matrioshka Nationalism. Analizė

Šiame straipnyje analizuotas procesas, kuris sąlygojo nacionalizmo įsitvirtinimą buvusiose sovietinėse respublikose, kelius pasirinktus skirtingų žmonių siekiant jėgos ir galimybių. Europietiškose (ne musulmonų) sovietinėse tautose – vyko nacionalinio identiteto atkūrimas, o ne sukūrimas. Kartu analizuota politinės organizacijos, institucijų ir valstybės kūrimo problemos, kadangi tai dažnai neatskiriama nuo nacionalistinių programų.
Siekia įvertinti specialius teorinius samprotavimus, kurie paaiškintų nacionalizmo iškilimą buvusios SSSR respublikose. Tam nesiūlo jokių naujų aiškinimo teorijų, tik siekia patikrinti pasirinktų adekvatumą. Tikslas – vertinti neseną sovietinių respublikų istoriją per tris laiko perspektyvas: a) esant Maskvos valdžiai; b) kai valstybės pradeda įgyti valdžią; c) kai pačios valdo. Kiekvienu atveju dėmesys kreipiamas į nacionalinius įsitikinimus.
Siekia paaiškinti, kodėl vienos postovietinės respublikos institucijų kūrimą pradėjo anksti, tuo tarpu kai kitose tam nebuvo teikiamas prioritetas (nors galutinis rezultatas tas pats).
Kai kurios teorijos analizuojančios nacionalizmą per daug universalios, kitos – kultūriškai reliatyvistinės. Čia remiasi vidutinio lygio teorijomis – siekia išvengti vienos schemos aiškinimo, kuris negalėtų atskleisti istorinių baltų ir turkų, krikščionių ir musulmonų skirtumų. Prieš pradėdamas analizę, autorius apžvelgia galimus metodus, paaiškina kokį renkasi ir nurodo jo pranašumus.
Taras įvertina lyginamąjį metodą – kokybines studijas siūlančias interpretacinę, holistinę analizę. Analizuojant svarbu kultūrinės ypatybės, lėmusios skirtumus kuriant valstybingumą ir tautinę savivoką. Norint įvertinti valstybės susidarymą kitų valstybių kontekste ir kartu atsižvelgti į etnines ypatybes, tyrimas turi būti orientuotas į atvejus (ne kintamuosius) ir istorinis (ne priežastinis). Todėl tyrime remtasi Ragin naudota Bulio analize. Ragin aiškina jog atvejo analizė holistinė, vertina kiekvieną atvejį kaip visumą, o ne atskirų dalių sumą. Priežastingumas čia suvokiamas konjunktūriškai - kelios sąlygų kombinacijos gali sąlygoti t.t. rezultatus.
Taras nurodo, jog nors nacionalistiniai įsitikinimai būdingi visoms sovietinėms respublikoms, juos sąlygojo konjungtyvūs faktoriai, kurių kombinacijos atskirose tautose skyrėsi. Analizuoti nacionalizmo atsiradimą pasirenkama interpretatyvi analizė, kadangi žinant sovietinį neaiškumą ir sudėtingumą, sunku tikėtis, kad nacionalizmo fenomeną galėtų paaiškinti priežastiniai dėsniai.
1. Y naudingas Z (nontitular tautybėms)
2. Y netyčia daryta veikėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!