L.Diamond. Is The Third Wave Over? Analizė

Nuo diktatūros Portugalijoje žlugimo (1974) demokratijų skaičius žymiai išaugo, dabar galima suskaičiuoti tarp 76 ir 117 demokratijų – priklauso nuo to kaip skaičiuosi (Collier ir Levitsky suskaičiavo 550 demokratijos subtipų).
Dauguma definicijų sutampa nusakydamos demokratiją kaip politinės valdžios sistemą, atskirtą nuo ekonominių ir socialinių bruožų, skiriasi tik priskiriamų politinių atributų kiekiu.
Minimalistinė definicija – Šumpeter: sistema pasiekti politiniams sprendimams, kur individai turi sprendimo galią, per konkurencinę kovą dėl žmonių balsų”. (Huntington t.p. akcentuoja konkurencinius rinkimus). Dahl poliarchijos sąvoka Šumpeter demokratijos supratimą išplėtė: reikalaujama ne tik politinės konkurencijos ir dalyvavimo, bet ir esminių laisvių bei pliuralizmo, kas leistų prasmingai išreikšti savo politinį pasirinkimą.
• Minimalistines demokratijos koncepcijas vadina rinkimine (electoral) demokratija. L.Diamond nurodo, jog nors čia pripažįstama, kad konkurencijai ir dalyvavimui būtinas minimalus pilietinių laisvių lygis, tačiau dažnai per mažai dėmesio skiriama pagrindinėms laisvėms, nepastebint galimo rinkimų klaidingumo (fallacy of electoralism), kuomet net esant konkurenciniams daugiapartiniams rinkimams politinės teisės atimamos didelei daliai gyventojų, ar svarbios sprendimų priėmimo sritys paliekamos už išrinktų atstovų kontrolės ribų.
1. Nėra karinių, ar kt. socialinių jėgų neatskaitingų rinkėjams.
2. Be vertikalios atskaitomybės reikalinga horizontali.
3. Reikalingas pilietinis ir politinis pliuralizmas, individų bei grupių laisvės.
Liberalios demokratijos bruožai:
1. Realią valdžią turi išrinkti valdininkai ir jų paskirti pareigūnai, ne išorinės jėgos ar neatskaitingi vidaus veikėjai.
2. Vykdomoji valdžia apribota konstituciškai ir atskaitinga kitoms valdžios institucijoms.
3. Neaiškūs rinkimų rezultatai (esama opozicijos, ilgu laiku keičiasi valdančios partijos); nei vienai grupei (atitinkančiai konstitucinius principus) neatimta teisė kurti partiją ir dalyvauti rinkimuose.
4. Kultūrinėms, etninėms, kt. mažumoms neužkertamos galimybės reikšti savo interesus politiniam procese; naudoti savo kalbą ir kultūrą.
5. Be partijų ir rinkimų, piliečiai turi įvairius interesų reiškimo kanalus; platus spektras asociacijų, judėjimų, grupių, kurie nekliudomai kuriasi.
6. Be asociacijos laisvės ir pliuralizmo, yra daug alternatyvių informacijos šaltinių (pvz. spauda).
7. Tikėjimo, nuomonės, diskusijos, kalbos, publikavimo, susirinkimų, demonstracijų, peticijų laisvės.
8. Politinė piliečių lygybė prieš įstatymą; minėtas laisves gina nepriklausomi, nešališki teismai, kurių sprendimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!