Pyktis ir įniršis

Benjamin Franklin savo „Vargšo Ričardo almanache“, parašytame 1754 metais, sakė: „Pyktis niekada nebūna be priežasties, bet tik kartais ta priežastis yra tinkama“.
4-ame amžiuje prieš Kristų Aristotelis rašė „Supykti gali kiekvienas – tai yra lengva.. Tačiau pyktį nukreipti į tinkamą žmogų, parinkti jo mąstą, rasti reikiamą laiką, teisingą priežastį, tinkamą būdą jam išreikšti yra ne kiekvienam skirta, tuo labiau, kad tai ir nėra lengva“.
Daug vėliau Jimas Leonardas ir Philas Lautas sakė, kad: „Drama (dramatiškas išsivadavimas iš pykčio) nebūtinai palengvina buvusią traumą. Iš tikrųjų ji tik sulaiko nuo palengvėjimo ir problemos sprendimo“.
Pyktis – pasipiktinimas, įsiūtis, įniršis, įsižeidimas, apmaudas – viena iš sunkiausiai išgyvenamų emocijų. Ji labai galinga energetiškai, žeidžia, kaip jokia kita, nepriklausomai nuo to, ar kaupiama savyje, ar išliejama ant kitų.
Prisiminkime paprasčiausią situaciją, kai ant mūsų rėkė – jūs pasijutoje tarsi patyrę smūgį. O ar įmanoma išmokti reikšti pyktį nežeidžiant? Gal geriau jį slopinti, išmokti „valdytis“? daugelis religinių mokymų siūlo pažvelgti platesniu žvilgsniu, išmokti suprasti ir atleisti. Tai labai svarbi nuostata, ir taip galėtume tvarkytis jeigu ne... kūnas. Emocijos, jausmai išgyvenami kūnu ir, jei jie slopinami ar neteisingi, netinkamai išreikšti, įstringa kūne, jį užteršdami ir galų gale sukeldami tiek fizines, tiek dvasines negalias. Turime išmokti neįsižeisti, kai kitas ant mūsų pyksta, ir neįžeisti kito, kai mums „užeina“ pyktis.
Pirmiausia reikia aiškiai suvokti, kad pyktis yra normali ir natūrali emocija. Ji yra reikalinga: tai savotiškas signalas „stop“, nurodantis, kad senu būdu situacijos išspręsti neįmanoma. Papraščiau tariant, kūnu jaučiame, kad mūsų būsena nepriimtina. Tačiau ką mes darome? Pažvelkite į kūdikius, - jie išreiškia pyktį, rėkimu perteikdami savo nemalonią būseną, ir tuo viskas baigiasi. Išreikštas pyktis išeina, jis nesikaupia. Pabandykite įsivaizduoti kūdikį, kuris kaupia savyje pyktį ir visas paraudonavęs tyli, bet neverkia. Vaikui augant, rėkimas, žinoma, tampa nepriimtinas. Tačiau mokydami vaiką būti malonų ir mandagų, dažiausiai išmokome jį „praryti“, nuslopinti savo pyktį. Nemokydami priimtinų būdų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!