Pyktis ir agresija

Dėst.: doc. dr. A. Petrulytė
Vilnius; 2004
Pyktis ir agresija
Išminčiai sako, kad pyktis – tai „trumpa beprotybė“, kai „žmogus netenka proto“. Pyktis gali būti „žalingas daug labiau negu jį sukėlusi žala“. Tačiau kiti išminčiai teigia, jog „kilnus pyktis“ „bet kurį bailį padaro drąsuoliu“ ir „sugrąžina jam galią“.
Kodėl mes pykstame? Norėdamas tai išsiaiškinti, Jamesas Averillis paprašė daugelio žmonių prisiminti ar kruopščiai užrašinėti savo pykčio išgyvenimus. Dauguma apklaustųtų sakė, jog bent nestipriai supyksta keletą kartų per savaitę; kai kurie supyksta ir keletą kartų per dieną. Dažniausiai pyktis buvo reakcija į suvoktą draugo ar mylimo žmogaus nusikaltimą. Ypač dažnai pykstama, kai kito žmogaus veiksmas laikomas sąmoningu, neteisingu ir išvengiamu. Tačiau ir neapkaltinami nemalonumai – šlykštūs kvapai, aukšta temperatūra, skausmas ir kančia – taip pat gali sukelti pyktį.
Kontroliuojama pykčio išraiška yra daug tinkamesnė negu priešiški pykčio protrūkiai ar tiesiog viduje užgniaužtas pyktis.
Ann Landers tvirtino, kad „vaikus reikia mokyti išlieti savo pyktį. Toks patarimas būdingesnis individualistinėms kultūroms, tačiau jis retai būtų girdimas kultūrose, kuriose žmogaus tapatybė labiau susijusi su grupe. Žmonės, kurie stipriau jaučia savo tarpusavio ryšius, mano, kad pyktis kelia grėsmę grupės darnai. Pavyzdžiui, Taityje žmonės mokosi būti taktiški ir švelnūs. Japonai nuo pat kūdikystės gerokai rečiau rodo pyktį nei amerikiečiai.
Patarimas „išlieti pyktį“ remiasi prielaida, kad, reiškiant emocijas atsipalaiduojama arba kyla katarsis. Hipotezė apie katarsį teigia, kad pyktis sumažėja, jei jis „išleidžiamas“ agresyviu veiksmu ar fantazuojant. Tyrinėtojų nuomone, kartais taip būna. Žmonės, atkeršiję tiems, kurie juos supykdė, ištikrųjų nurimsta, jei jie tiesiogiai „atsilygina“ tam, kuris juos suerzino, jei jų kerštas atrodo pateisinamas ir jei jų taikinys nėra gąsdinantis. Trumpai tariant, išreikšdami savo pyktį, galime laikinai nusiraminti, jei tai nepalieka kaltės ar nerimo jausmų.
Tačiau kartais pyktis pagimdo dar daugiau pykčio. Pirma, jis gali paskatinti kerštą, tuo nedidelį prieštaravimą išplėtodamas į didelį priešiškumą. Antra, pradėtas reikšti pyktis gali dar labiau sustiprėti.
Taigi, „garo nuleidimas“, laikinai nuraminęs piktą žmogų, gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!