Vieni teigia, jog smurto kulto plitimui didelės įtakos turi televizija, jog ekrane rodomas blogis glaudžiai susijęs su didėjančiu pačios visuomenės žiaurumu. Kiti tvirtina, jog tai susiję su augančiu alkoholizmu, narkomanija, nedarbu ir kitais negatyviais socialiniais reiškiniais.
Todėl šio darbo tikslas ir yra pabandyti paieškoti agresijos šaknų individo formavimosi metu, kas sąlygoja agresijos protrūkius ir kokie veiksniai turi lemiamą vaidmenį. Uždaviniai, keliami šiam darbui, būtų išsiaiškinti: kas tai yra agresija? Kur slypi jos šaknys? Ar įmanoma ją kontroliuoti? Darbe naudojama literatūra yra Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijos parašyta knyga: “Agresija ir smurtas – psichinė norma ir patologija” ir J.Almonaitienės, D.Antinienės, N. Ausmanienės, “Bendravimo psichologija”.
Pastaruoju metu visą pasaulį sukrėtė terorizmo protrūkis. Kodėl tampame vis agresyvesni, kur slypi neigiami jausmai kitam asmeniui? Ką privalo padaryti valdžia, visuomenė ir kitos institucijos, kad būtų užkirstas kelias smurtui? Politikai taip pat sprendžia šią problemą ir vis energingiau prieš smurto ir prievartos demonstravimą žiniasklaidoje pasisako Krikščionių demokratų atstovai, Seimui pasiūlę priimti įstatymą, draudžiantį smurto ir pornografijos rodymą per televiziją. Tačiau ar bus visa tai veiksminga, kadangi dauguma asocialių šeimų neturi televizoriaus, o būtent šiose šeimose dažniausi agresijos, smurto ir prievartos atvejai.
Prieš du šimtus metų pedagogas Christianas Gotthilfas Salzmanas pamėgino teoriškai paaiškinti agresijos sąvoką. Jis pateikė kiek ironišką agresyvaus elgesio susiformavimo pavyzdį, kuriame, manau, ne vienas atpažinsime kažką matyta ar girdėta mūsų šeimų pedagoginėje praktikoje: “Pargriuvęs ar susimušęs mažasis Gustavas imdavo taip klykti, kad sukeldavo visus namus. Išsigandę tėvai šokdavo raminti, klausinėdavo, ko jis pargriuvo, į ką susitrenkė. Paskui, pasiėmę botagą ar rykštę, mušdavo vaiką nuskriaudusį daiktą… Taip berniukas ir priprato, vos susidūręs su kokiu nors pasipriešinimu, užsipulti ir išlieti savo nepasitenkinimą ant to, kas yra čia pat. Kadangi paprastai tai būdavo tik tarnaitė, jai ir tekdavo patirti berniuko įtūžį. Jis ją mušdavo, draskydavo nagais, kandžiodavo… Paaugęs Gustavas mušė ir bjauriais žodžiais vadino savo senus tėvus, jis užsipuldavo kiekvieną jį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!