Punų karai

Pūnų karai

Semitai Viduržemio jūros pakrantėje. Semitų (Sirijos, Izraelio ir arabų tautų) ir ide. ryšiai žinomi nuo seniausių laikų, tačiau visada buvo jausti skirtumas, tautos nesiliejo ir nesivienijo. Artimiausi ide. (tiek graikų, tiek romėnų) santykiai buvo su finikiečiais, kuriuos romėnai vadino pūnais. Finikija ilgą laiką buvo stipriausia jūrinė prekiaujanti valstybė, atlikusi savitą tarpininko vaidmenį. Finikiečiai turėjo puikų ir gausų laivyną, buvo pagrindiniai Viduržemio jūros prekeiviai, tačiau toks gyvavimo būdas iš dalies sykiu ir alino: finikiečiai nesukūrė atskiros valstybės, religinės sistemos, nevystė menų ir mokslo, o tik tarpininkavo jų kūrimui kituose kraštuose (graikų rašto radimosi pavyzdys). Finikiečiai veikė kaip prekeiviai, ne kaip kolonizatoriai – svetimose pakrantėse jie nusipirkdavo teisę prekiauti, sandėliuoti prekes, apsistoti. Jei nepavykdavo susitarti, finikiečiai nekariaudavo, keliaudavo kitur, kur sąlygos būdavo palankesnės. Vietinių gyventojų neasimiliavo ir nesiasimiliavo patys. Pamažu, formuojantis naujoms senojo pasaulio valstybėms, finikiečiai buvo išstumti iš Egipto, graikų teritorijų, Apeninų pusiasalio.

III a. pr. Kr. Š. Afrikoje labai sustiprėjo Kartagina, IX a. pr. Kr. įkurta finikiečių išeivių iš Tiro ir Sidono. Kartagina – fin. Kar-Chadat – naujas miestas. Pagal mitinį-legendinį pasakojimą apie Romos įkūrimą, Kartaginoje buvo sustojęs iš žūstančios Trojos bėgęs Enėjas, jį svetingai priėmusi ir leidusi peržiemoti Kartaginos karalienė Didona (apie tai – Vergilijus Eneida, IV giesmė).

III a. pr. Kr. Kartagina ir Roma buvo dvi svarbiausios Viduržemio arealo valstybės, abi – agresyvios išorės politikos šalininkės.

I Pūnų karas. Konfliktas kilo dėl Sicilijos salos, kurios vakarinė dalis tebepriklausė Kartaginai. Roma, siekdama kontroliuoti visą Sicilijos salą, karo veiksmus pradėjo 264 m. pr. Kr. Romėnų kariuomenė sėkmingai pasirodė sausumos mūšiuose, bet pralaimėjo jūroje. Susirūpinęs Romos senatas finansavo laivų statybą ir netrukus, 260 m. pr. Kr., romėnai jau pasiekė pirmąją pergalę ir laivynų susirėmime. Per besitęsiančius karo metus, nei Romos, nei Kartaginos pranašumas nebuvo ypač ryškus. Karai nuvargino ir nuskurdino. Roma ėmė siekti paliaubų ir 241 m. pavyko sudaryti taikos sutartį Romai palankiomis sąlygomis: Romai atiteko Sicilija, o Kartagina dar įsipareigojo mokėti kontribuciją. Tokia pergalė pasiekta ne tik karine galia, bet ir diplomatine gudrybe bei patirtimi. Sicilija tapo pirmąja Romos provincija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!