Istorijos politika ir atminties karai

Istorijos politika ir atminties karai

Temos tikslas ir uždaviniai

1) mokėti atskirti interpretaciją nuo nuomonės, įžvelgti interpretacijos kontekstą;

2) įžvelgti dezinformacijos, „netikrų naujienų“, istorinės propagandos, atminties karų esmines sąsajas, vertinti jų tikslus;

3) formuluoti istorinės atminties apibrėžimą, charakterizuoti Lietuvos atminties politiką.

Temos aktualumas

Temos ašis – interpretacija.

Tema aktuali Lietuvos vidaus politikos kontekste, dėl istorinių įvykių interpretacijų ir įamžinimo įsiplieskiančių, atminties karų (Kazio Škirpos, Jono Noreikos, Antano Smetonos, Justino Marcinkevičiaus atminimo (ne)įamžinimo). Aktuali išlieka atminčių kova tarptautinėje erdvėje dėl 1940 m. Lietuvos istorijos įvykių interpretacijos; viešojoje erdvėje vis dar gaji sovietinio valstybingumo samprata (Lietuvos TSR, kaip valstybės, įvardijimas, negebėjimas okupacinių institucijų atskirti nuo 1990 m. kovo 11 d. valstybės nepriklausomybę atgavusios Lietuvos institucijų).

Interpretacijos vieta istorinio tyrimo struktūroje. „Istorija yra interpretacija“

• Istorinis pasakojimas yra per interpretaciją sukonstruota praeitis.
• Istoriko ar istorikės mokslo straipsnis ar monografija yra tam tikra interpretacija.
• Zenonas Norkus: „pažintinis procesas, kuriuo pavieniai istorijos faktai yra susiejami į vientisą visumą, į rišlų tam tikro praeities fragmento vaizdą“.

Interpretuojame faktus 1917 12 11 1918 02 16

Šešios 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos pareiškimo interpretacijos:

A šaltinis. „Gruodžio 11 d. aktas pravertė Vokietijai Bresto taikos derybose, tačiau jo pasirašymas sukėlė didelį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, protestavo lietuviai Rusijoje ir JAV <...>. Tai buvo žingsnis atgal, palyginti su Vilniaus lietuvių konferencijos nutarimu“ (Eidintas, 1991, 11).

B šaltinis. „Vokiečiams rūpėjo pasinaudoti šiuo aktu Bresto derybose ir atskirti Lietuvą nuo Rusijos. <...> gruodžio 11 d. akto pasirašymas sukėlė lietuvių pasipiktinimą, nes jie nežinojo visų Tarybos diplomatijos niuansų <...>. Gruodžio 11 d. aktas buvo labai pavojingas, nes juo remdamasi, Vokietija galėjo aneksuoti Lietuvą“ (Gumuliauskas, 2010, 105).

C šaltinis. „Tokiose sunkiose sąlygose Taryba stengėsi pasiekti, kas tik buvo galima. Ji pirmiausia pareiškė savo atsiskyrimą nuo Rusijos ir nepriklausomos valstybės atstatymą su sostine Vilnium. Tą savo pareiškimą (1917 m. gruodžio 11 d.) Taryba turėjo surišti su pažadais sudaryti militarinę ir ekonominę sąjungą su Vokietija (Lietuvos istorija, 1989, 541–542).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!