Psichologinio įvertinimo metodai

Motyvacija – viena amžinųjų psichologinių temų, jau pirmieji psichologijos teoretikai kėlė klausimus, kodėl žmonės atlieka vienus ar kitus veiksmus. Psichologijos mokslo kontekste motyvacija gali būti suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą. Pats žodis motyvacija atsirado tik apie dvidešimtuosius praeito amžiaus metus. Iki tol buvo kalbama apie motyvus, kurie sukelia tai „kas verčia veikti“. Pradinė motyvacijos sąvoka reiškė visumą veiksmų, įtakojančių ekonomikos veikėjų, o ypatingai vartotojų, elgesį.
Šios apžvalgos kontekste esminis dėmesys yra sutelktas į akademinę motyvaciją-tai yra, motyvacija mokytis. Pasak Cokley (Cokley, Bernard, Cunningham, & Motoike, 2001), mokymosi įstaigos yra neabejotinai ta vieta, kur motyvacijos klausimai sprendžiami ypač dažnai, nes, be intelekto ir kitų kognityvių veiksnių, būtent motyvacija iškyla kaip svarbus akademinių pasiekimų veiksnys. Remiantis savideterminacijos teorijos autorių išvadomis (Ryan & Deci, 2000) motyvacija suprantama kaip paskata, impulsas ar energija daryti kažką. Taigi akademinė motyvacija gali būti suprasta kaip paskata, impulsas mokytis ar atlikti kitas veiklas, susijusias su akademine aplinka. Dar labiau konkretinant – akademinė motyvacija studijų kontekste apimtų visas priežastis, impulsus ir paskatas, dėl kurių žmogus studijuoja universitete.
Balai gaunami apskaičiuojant jas sudarančių teiginių vertinimo vidurkius.
3. Išorinė reguliacija-1,5
4. Vidinė žinoti-6,33
5. Vidinė pasiekimų-2,33
6. Vidinė patirti stimuliaciją-1
7. Amotyvacija-1,66
8. Vidinė motyvacija
9. Išorinė motyvacija
Vidinė motyvacija:
o Vidinė motyvacija žinoti siejama su įsitraukimu į veiklas dėl malonumo ir /ar pasitenkinimo, gaunamo iš mokymosi, tyrinėjimo ir naujų dalykų sužinojimo.
o Vidinė pasiekimų motyvacija pasireiškia, siekiant patirti malonumą, įveikiant save, rezultatyviai baigiant veiklą ir kt.
o Vidinė motyvacija patirti stimuliaciją – asmenį motyvuoja stimuliuojantys potyriai, susiję su konkrečia veikla.
Išorinė motyvacija:
o Išorinė reguliacija skatina asmenį atlikti veiksmą siekiant apdovanojimo arba norint pasiekti trokštamą pozityvų rezultatą, visiškai nesisiejantį su pačia veikla. Tai mažiausiai autonominis išorinės motyvacijos tipas.
o Išorinė introjekcinė motyvacija. Jai veikiant, veiksmai atliekami iš pareigos, siekiama išvengti tokių jausmų kaip kaltė ir gėda. Šiuo atveju asmuo internalizuoja savo veiklos priežastis, bet jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!