Konspektai

Psichologija trumpai

10   (3 atsiliepimai)
Psichologija trumpai 1 puslapis
Psichologija trumpai 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Psichologija – mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Kritiškai vertinant, psichologija – spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Psichologija kaip daugiau ar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar – daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų. Skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela). Taip pat – pagal tyrimo uždavinius, metodus ir rezultatų pritaikymo sritis. Psichologijos sritys:Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. kaip lytiniai hormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt.Eksperimentinė psichologija (sąlyginis pavadinimas, nes eksperimentus daro ir kitų sričių atstovai): nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt. Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t. Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt. Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Mokyklų, pedagoginė psichologija: mokinių adaptacija mokykloje,mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai. Organizacinė psichologija: darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t. Tyrimo metodai: eksperimentinis (nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, tiriamosios ir kontrolinės grupės);koreliacinis (kai iš anksto negalima sugrupuoti tiriamųjų pagal atitinkamas sąlygas, koreliacinis koeficientas; testai); stebėjimo (apklausos, anketos, tiesioginis stebėjimas, atvejų analizės, anamnezės). 2.Biologiniai psichologijos pagrindai. Reflekso lankas nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. kaip lytiniai hormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt Neuronas – nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus. Aksonas – siunčia nervinius impulsus. Mielinis apvalkalas – izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių; ne visai prisijungia, lieka plyšelis). Jos perduoda signalus (sinaptiniai mediatoriai). Nervinio impulso perdavimas – elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas – kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Kai nervinis impulsas nueina iki aksono galo, ten atpalaiduojamos cheminės medžiagos neurotransmiteriai, kurios toliau ir perduoda informaciją kitam neuronui. Glija – jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės (atlieka ūkio darbus). Žmogaus smegenyse - nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų. Glijos ląstelių 10 kartų daugiau. Priklausomai nuo aksono tipo, nervinio impulso greitis 2-200 mylių/h (palyginimui elektros greitis 186300 mylių/s). Nervas – tūkstančių neuronų pluoštas. 3 neuronų rūšys: - sensoriniai neuronai (iš receptorių į CNS, įcentriniai); - motoriniai neuronai (iš CNS į veikimo organus:raumenis, liaukas; išcentriniai);- tarpiniai neuronai (tik smegenyse, akyse ir stubure; impulsų gavėjai ir paskirstytojai). Reflekso lankas:pati paprascausia lanka sudaro 3 dalys kylancioji( is receptoriaus iki nugaros smegenu) reflekso centras( tam tikras nugaros smegenu daliu) nusileidancioji iki atsakamojo organo 3.aviatoriaus darbo psichologija Nervu sistema apibrezia protingumas,demesio judesio koordinacijasaltakraujiskumo. 1.igimta 2.geras mokymasis tai yra krastutiniaipoziuriai 1pasaulinio karo metu 8% kariniai veiksniai 8%gedimai 90%pilotai seis laikais 50-80% nekinta 30 m. Geras lakunas- lurintis stabiles savybes tam reikia kryptingo siekimo noras tobuleti profesinis gebejimas, emocinis pastovumas (demesio paskirstymas) greitas psichologinio sprendimu priemimas Ipatumai 1.veiklos daugiakryptiskumas. 2 .darbo intensyvumas 3.erdves orentavimas 4. savitas veiksniu poveikis 5.didele pcicho emocine itampa 4. 5. Sensoriniai procesai. Sensorinis kodavimas. Jutimo organai. Jutimo organų paslaptis. Kaip smegenys atskiria garsą ir šviesą? Ar informacija koduojama skirtingai, ar tai priklauso nuo receptorių tipo. Nes viskas yra perduodama tais pačiais nerviniais impulsais. Tos kopijos perduodamos nuo objekto mums. Kopijos įeina į mūsų jutimo organus ir tuščiaviduriais vamzdeliais keliauja į smegenų žieves, kur kažkokiu tai būdu iššaukia tų objektų suvokimą. Skirtingi pojūčiai keliauja skirtingais vamzdeliais. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus. Skirtingų tipų energijos (šviesa, garsas) stimuliuoja skirtingus nervus.Taigi visi jutimo organai turi aptikti stimulus, užkoduoti juos nerviniais impulsais ir perduoti šią užkoduotą informaciją smegenims.Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude). Pvz. silpnas paspaudimas stiprus paspaudimas Kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas. Skonis ir uoslė – ne taip. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams. Čia jau prasideda suvokimas. Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai – absoliutus stimulo slenkstis – kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Rankų mirkymas, iš tamsos į šviesą ir kt. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesni; pojūčių, organizmo ir t.t. Atskaitos taškas – anksčiau buvęs dirgiklis. 6. Pojūčiai Tai atskirų daiktų ir reiškinių savybių, tiesiogiai veikiančių žmogaus jutimo organus atspindys žmogaus sąmonėje. Tai pagrindinis saitas, siejantis mus su aplinka. Tačiau tam tikromis sąlygomis pojūčiai gali suklaidinti – pateikdami neteisingą informaciją, arba nepateikdami teisingos. Pavyzdžiui, pilotas gali posvyrio ir nepajusti, jei: posvyris didės lėtai, puslankiniams kanalams nejuntamu greičiu; tuo metu keis kūno padėti ar judins galvą; bus perdėtai susikaupęs ties kurio nors prietaiso parodymais; ar, priešingai, bus atsipalaidavęs dėl skrydžio monotonijos. Fiziologiškai pojūčiai paremti analizatorių darbu. Jie fizinę dirginimo energiją paverčia nerviniu impulsu, kuris yra smegenyse interpretuojamas. Pojūčio charakteristikos: absoliutūs dirginimo slenksčiai (apatinis ir viršutinis); operacinis dirginimo slenkstis. Mažiausia dirgiklio energija, sukelianti pastebimą pojūtį yra apatinis dirgiklio slenkstis, didžiausia (paprastai tai siejama su skausmo slenksčiu) – viršutiniu dirgiklio slenksčiu. Operacinis dirginimo slenkstis yra tas dirgiklio dydis, kai pasiekiamas maksimalus signalų praleidimo ir suvokimo greitis. Tai turėtų būti darbo metu. Analizatorių veikla kinta dėl aplinkos ir vidinių veiksnių poveikio. Aplinkoje tai: žemos ar aukštos temperatūros, vibracija, perkrovos ar nesvarumas, deguonies stoka, streso būsena, perdėtas informacijos kiekis, alkoholio, vaistų poveikis, nepilnavertė mityba.svarbu tai, kad sumažėjusio jautrumo informacijai pats žmogus gali ir nepastebėti. Vidiniai veiksniai – nuovargis, pervargimas, motyvacijos stoka adaptacija – analizatoriaus jautrumo pokytis prisitaikant prie dirgiklio (adaptacija tamsai, triukšmui) ir sensibilizacija – analizatoriaus jautrumo padidėjimas priklausomai nuo organizmo būklės (triukšmas, kvapai nuovargio, apsinuodijimo atveju). Visus pojūčius galima padalinti į dvi grupes. Pirma grupė teikia informaciją apie daiktus ir reiškinius žmogaus išorėje: klausa, rega, uoslė, skonis, taktiliniai pojūčiai. Antra grupė pojūčių informuoja apie žmogaus kūno padėtį ir vidaus organų būklę: proprioreceptoriai, puslankiniai kanalai ir otolitiniai organai vestibiuliariniame aparate, organiniai pojūčiai (badas, šaltis, skausmas). Proprioreceptoriai ir vestibiuliarinis aparatas leidžia justi pagreičius ir vertinti variklio trauką, traukos kryptį, jų pokyčius. Pilotas išsiugdo kompleksą pojūčių kurie duoda galimybę “justi lėktuvą”, kas labai svarbu pilotuojant. 7. Dydžio, erdvės, judesio suvokimas. Kas tai per daiktas? Kur jis yra? Atpažinimas ir lokalizacija. - suvokimas priklauso nuo esamų žinių (schemų) - suvokimas yra "numatantis" (dar ar net neturėdami pilnos informacijos hipotetiškai spėjame) - suvokimas remiasi kategorijomis ("tai gyvūnas", "tai žmogaus balsas")-suvokimas yra santykinis (jungiame ir lyginame bruožus)- suvokimas turi adaptacinę reikšmę (padeda susiorientuoti, įvertinti situaciją). Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu. Tai dar kartą įrodo, kad suvokimas yra santykinis, tai yra šiuo atveju atsižvelgiama ir į kitus dalykus (tai smegenys daro automatiškai). Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Objekto suvokiamas dydis yra lygus atvaizdui tinklainėje, padaugintam iš suvokiamo atstumo. Pavyzdys: 30 sek žiūrėkite į lempą. Tinklainėje suformuojamas normalus atvaizdas. Nukreipus akis į toli esančią sieną, atvaizdas bus žymiai didesnis, nes jis "padauginamas" iš didesnio atstumo. Šitoks suvokimo santykinumas gali turėti ir neigiamų pasekmių (pvz., kai nežinome realaus daikto dydžio, ir tik spėjame atstumą iki jo). Kaip tik dėl to mažosios mašinos patiria daugiau avarijų (atrodo, kad jos dar toli). Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis). Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, kaip tik yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Atsižvelgiama į daugelį dalykų: - santykinis dydis (toliau esantys mažesni) - aukštis regėjimo lauke (kuo aukščiau, tuo toliau) - persidengimas (arčiau esantys daiktai uždengia tolimesnius) -linijų konvergavimas (perspektyva) -sumažėjęs aiškumas (tolimesni daiktai ne tokie ryškūs) - šviesos ir šešėlių žaismas - gradientai (struktūros) - judėjimo paralaksas, judesio gradientai (arti esantys daiktai greitai lekia pro šalį, tolimesni beveik nejuda arba juda drauge su mumis). - akies lęšiukų akomodacija (suplokštėjimas - toliaregystei) - konvergencija (žiūrint į arčiau esantį daiktą, akys labiau įtempiamos, labiau žvairuoja) Judesio suvokimas. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Nes kai vien tik judiname galvą ar akis, nemanome, kad visas pasaulis aplink juda. Taigi suvokimas, kad jūs ar pasaulis juda, priklauso nuo sudėtinės informacijos iš: akių tinklainės, gradientų, galvos ir akių judesių, vestibiulinių ir taktilinių pojūčių (sėdi traukinyje, pajuda traukinys šalimais). Pereinant prie iliuzijų: greitkelyje vairuotojai artėdami prie pavojingų kryžkelių, žiedų, nemažino greičio. Iliuzijos: stroboskopinis judėjimas (multikai); indukuotas judėjimas (su traukiniu arba ilgai sukantis ratu). Regėjimo pojūčių dominavimas. 8. Sąmonė ir jos būsenos Sąmonė – mažiausiai ginčų dėl jos apibrėžimo. Tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Sąmonė tampa tarsi fonas, kontekstas. Sąmonė – tai ir pasyvus, ir aktyvus žinojimas: - stebėjimas (savęs ir aplinkos) įsisąmoninat suvokimus, mintis, prisiminimus (selektyvus dėmesys); - kontroliavimas (savęs ir aplinkos) elgesio ir kognityvinės veiklos inicijavimui, planavimui, veiksmų pradėjimui ir vykdymui. Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Tai irgi tam tikri mentaliniai procesai (prisiminimai, suvokimai, jutimai), apie kuriuos nežinome, bet kurie gali būti įsisąmoninami ir kurie daro įtaką mūsų elgesiui, veiksmams, mintims. Šitas, o ir kiti terminai (nesąmonė, ikisąmonė, pusiau sąmonė) naudojami ir dabar.. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai. Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?). Vakarėlyje šnekamės su kuo nors, o kiti savo pokalbyje pamini mūsų vardą ir iškart atkreipiame dėmesį. Taigi tarsi sąmonės pasidalijimas, bet vienu metu galime žinoti , įsisąmoninti tik kažką viena. Pusiau sąmonė (subconscious) Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). Ikisąmonėje – atsiminimai ir dalykai, įvykiai, kuriuos bet kada galime ištempti į dienos šviesą.pasąmonė (unconscious) – įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui. Sąmonės būsenos. Normali budri sąmonės būsena. Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Hipnozė, meditacija, narkotikai, sapnai. Užsisvajojimas (daydreaming) –kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Miegojimas –Išlieka tam tikras 9. Atminties tipai. Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Bet koks išmokimas remiasi atmintimi. Be atminties gyvenimas būtų panašus į akimirką trunkančių epizodų rinkinį. Negalėtume suregzti net paprasčiausio pokalbio. Kalbant apie atmintį, yra dalykų, su kuriais sutinka visi psichologai.. Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė – aktyvioji, trunka keletą sekundžių; ilgalaikė – pasyvioji, trunka nuo kelių minučių iki ištisų metų.sensorinė atmintis – momentinė atmintis, išsauganti patį pojūtį (kol jį suvokiame). Kartais ši sensorinė atmintis tapatinama su dėmesiu, selektyviu dėmesiu. Nors trumpalaikė atmintis trunka tik keletą sekundžių, ji irgi apima visas tas tris stadijas. Įsiminimas (užkodavimas) gali būti akustinis arba vizualinis. Kai kurie žmonės, dažniausiai vaikai, turi "fotografinę" atmintį (eidetic). Vaizdas fotografiškai užfiksuojamas atmintyje ir išlieka toksai keletą minučių. Paauglystėje tokia atmintis paprastai išnyksta. Laikymas trumpalaikėje atmintyje yra ribotas. Vidutiniškai trumpalaikėje atmintyje vienu metu galima laikyti apie 7 dalykus (žodžius ar skaičius).Tačiau trumpalaikės atminties turinį mes galime išlaikyti trumpai. Vėliau tas turinys pakeičiamas kitu turiniu, naujais faktais; arba tiesiog išnyksta, jei mums nereikalingas, nėra kartojamas. Kuo didesnis trumpalaikės atminties turinys, tuo ilgiau trunka atsiminimas. Trumpalaikė atmintis labai svarbi sąmoningame mąstyme, problemų sprendime. Įsimenami dalykai visuomet "įeina" per trumpalaikę atmintį. Čia jis pakartojamas ir tuoj pat keliauja į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis – ir tai, ką sakiau prieš keletą minučių, ir tai, kas įvyko prieš keletą metų. Įsiminimas ilgalaikėje atmintyje yra prasminis. Pvz. atsimename sakinio prasmę. Atsimename žodžius, panašius pagal prasmę. Kai reikia prisiminti kokią nors be ryšio informaciją, papildomai pridedami prasmingi ryšiai (AIO – Alio). Taip pat labai svarbus yra patikslinimas, išvystymas (pvz. prasmės, bendros minties pastraipoje radimas; priežasties – pasekmės susiejimas). Teksto įsiminimą lengvina ir papildomų klausimų nagrinėjimas. Atsiminimas: daugelis užmiršimo atvejų - ne todėl, kad prarandama informacija, o todėl, kad nerandama priėjimo prie tos informacijos.). 10.atminties stadijos: įsiminimas, laikymas atgaminimas Aš pasakiau savo vardą. Jeigu klausėtės – įsiminėte. Iki to momento, kai vėl jo prireiks, laikėte atmintyje. Kai prireikė (kas nors paklausė, koks mano vardas) – prisiminėte. Taigi: 1. Įsiminimas (užkodavimas, įvedimas į atmintį) 2. Laikymas atmintyje. 3. Atgaminimas (atsiminimas, ištraukimas iš atminties). Jeigu mano vardo neprisimenate, gali būti, kad turite atminties problemų bet kurioje iš šių trijų stadijų. Skirtingi atminties tipai: faktų įsiminimas, įgūdžių įsiminimas, asmeninė patirtis, bendri faktai ir t.t. Asmeninei patirčiai – epizodinė atmintis; bendroms žinioms apie pasaulį – semantinė atmintis; įgūdžiams – procedūrinė atmintis. 11. Užmiršimas,atminties treniravimas Tai yra, informacija išnyksta, jos nebėra atminties saugykloje. Tai dažniausiai atsitinka įvairių smegenų pažeidimų atveju. Įsiminimo – atsiminimo sąveikavimas. Kai palengvinamas įsiminimas, lengvesnis ir atsiminimas. Informacijos organizavimas, suskirstymas pagal kategorijas, hierarchinis išdėstymas. Konteksto reikšmė. Kai tas pats kontekstas, lengviau atsiminti. Tai nebūtinai išoriniai dalykai, aplinka, gali būti ir vidinė būsena. Pagaliau, atmintis neatsiejama nuo įvairiausių kitokių psichinių procesų. Turi įtakos nuostatos, motyvacija, kiti ypatumai. Didelę reikšmę turi emociniai veiksniai. Pvz. kai įvyksta kas nors emociškai jaudinančio ar svarbaus, atsimename, kur tada buvom, ką veikėm. Atsimename pačius įvykius, emociškai nuspalvintus. Neigiamos emocijos paprastai apsunkina atsiminimą (studentas laiko egzaminą).Atminties sutrikimai: amnezija – dalinis ar visiškas atminties praradimas. Tokių žmonių studijavimas daug informacijos suteikė apie pačią atmintį. Anterogradinė amnezija – neatsimena dabartinių įvykių, neįsimena. Retrogradinė amnezija – neatsimena įvykių prieš pažeidimą. Atminties gerinimas. Atsižvelgiant į tai, kas jau buvo kalbėta apie įsiminimo ir atsiminimo palengvinimą. Medžiagos dalinimas prasminiais gabalais, vaizduotės pasitelkimas, medžiagos nagrinėjimas, aiškinimasis, tikslinimas, konteksto reikšmė, medžiagos organizavimas, praktikavimasis (atsiminimo), PQRST metodas (medžiagos peržiūrėjimas, klausimai, skaitymas, pakartojimas sau, testas). 12.Dėmesys Yra selektyvus (panašiai kaip lempos šviesa apšviečianti plota tamsoje) Selektyvumas yra tam tikru momentu ties kuriuo nors realiu ar idealiu objektu. Dėmesį atkreipia į informatyviausius objektus ( informat.-nauji, netikėti, stiprus) Dėmesį įtakoja poreikiai, interesai, vertybės. Ypatybės: 1.Dėmesio aktyvumas (valingas ir nevalingas) 2.intensyvumas (aukštas ir žemas) 3.Platumas (suvokti keletą objektų.7 regimus 3 klausomus) 4. dėmesio patvarumas (patvarus ir nepatvarus) 5. Dėmesio perkėlimas (sumaningas dėmesio nukreipimas iš fono į figūrą ir atvirkščiai) Dėmesį įtakoja: 1.nervu sistemos ypatumai 2. laikinos būsenos blogina( nuovargis, nerimas, emocijos, vaistų ir alkoholio naudojimas). 13. intelektas Tai žmogaus išsivystymo, išmokimo, sugebėjimo laipsnis kuo daugiau asmenybė turi šių savybių tuo jo intelektas didesnis. Sulyginat žmogų su beždžione žmogau intelekto lygis žymai tobulesnis negu beždžionės. Yra žmonių kuriems tam tikra žinių lygi pasiekti nėra sunku kitiems reikia įdėti daug pastangų kad būtį tobulesniam. 14. Efektyvus mokymasis kartojimas 15. 16.Kalba ir mąstymas Mąstymas - tai problemų sprendimas, apibendrinimai, išvadų darymas, filosofavimas ir kt. mąstymas apibrėžiamas kaip individo pažintinės veiklos procesas – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas. Svarbiausios mąstymo formos – sąvokos, sprendimai ir samprotavimai. Užtenka tik pagalvoti apie ką nors – šunį, saulę, filmą, valgį – ir mes jau manipuliuojame sąvokomis. Sąvokos svarbios mąstymo procesui, kita vertus, sąvokos sudaromos, pasitelkiant tam tikras mąstymo operacijas – analizė, sintezė, apibendrinimas, lyginimas, konkretizavimas, abstrahavimas. Kiti mąstymo elementai. Teiginiai – sąvokos sudaro teiginius. Teiginys – tai mažiausias žinių vienetas. Įprastai visas žmogaus mąstymas atrodo kalbinis, mąstymas visiškai gali būti be jokios kalbos ir kad mąstymas nėra sutrikdomas kalbos netekimo. Samprotavimas antroji (loginio) mąstymo forma. Samprotavimas – kai iš kelių prielaidų gaunama išvada. Samprotavimai remiasi logika. Silogizmai – iš dviejų teiginių (prielaidų) daroma išvada. Logikos taisyklės (iš klaidingo gali sekti teisingas?). Arba jeigu visi A yra C ir visi B yra C, tai nereiškia, kad visi A yra B. Kalba. Kalba turi du pagrindinius elementus: - simboliai (žodžiai); - gramatika (taisyklių, kaip tie simboliai kombinuojami, rinkinys). Tipiškas studento žodžių bagažas – 50000-100000 žodžių. Fonema – mažiausias garso vienetas, galintis keisti kalbos prasmę (šnekos). Fonema – nebūtinai raidė (anglų kalboje 26 raidės ir 40 fonemų). Tačiau pačios savaime fonemos nėra prasmingos.Morfema – mažiausias prasmingas kalbos vienetas. Morfemos – tai ir priešdėliai, priesagos. Žodžiai – sudaromi iš vienos ar daugiau morfemų. Žodžiai jungiami į sakinius pagal sintaksės taisykles. Taip pat reikia atsižvelgti ir į semantiką (tai yra, koks žodis su kokiu gali būti derinami pagal prasmę, ne tik pagal gramatikos taisykles). Nesąmoningą ilgesnį sakinį, kuriame įvedamos tam tikros gramatinės taisyklės ir sintaksė, žmonės įsimena lengviau nei trumpesnį ir visai nesąmoningą sakinį. Tai reiškia, kad sintaksės įvedimas leidžia žmogui dalinti informaciją gabalais ir ją taip lengviau įsiminti. Kalbos vystymasis. Gugavimas, skiemenys, jau žymintys tam tikrus dalykus, atskiri žodžiai (savitos sąvokos), pirmieji sakiniai (telegrafinė kalba), klausimai, santykių, apibendrinimų ir kt. įjungimas. Kalbos mokomasi per imitavimą ir sąlygojimą (išmokimas). Vaikas mėgdžioja garsus, skiemenis, žodžius. Pradeda kalbėti negramatiškai. Gramatikos išmokstama. Būtina turėti įgimtas galimybes kalbėti. Kurčnebylių vaikų kalbos mokymasis praeina panašias stadijas. 17. Sprendimų priėmimas sprendimus primam ivertinus daugyme veiksiu.logyni mastyma, matyvus, Ivertinus galimas pasekmes, tuo momentu vyraujancias emocijas. Dažniausiai primant greita momentini sprendima pasirenkamas vienas veiksnis pvz. Susiersines ezmogus gali nepagalvoti apie pasekmes, arba logiskai ivertinti situacija. 18. 19. Emocijų apibrėžimas. Emocijų teorijos. Emocinės išraiškos. Emocijos. Tai praeinanti būsena, apibūdinama 6 bruožais. - tai nei akivaizdus elgesys, nei tam tikros mintys; emocijos – patyrimas, išgyvenimas. - emocijos turi valentingumą: jos neigiamos arba teigiamos; jas norisi pratęsti arba pašalinti, taigi jos keičia ir motyvaciją; - tai tik užsidegimas, išsiliejimas (tipo energijos judėjimas), bet ne veiksmas. - emocijos yra ir aš, ir mano; jos ir mus "ištinka", ir jas mes suvokiame; ne tik pati situacija, bet ir galvojimas apie situaciją sukelia emocijas. - emocijas lydi kūno pokyčiai; emocijų intensyvumas skirtingas. Emocijų funkcijos: Paruošia mus veiksmui; Modeliuoja elgesį ateityje; Padeda reguliuoti socialinį sąveikavimą.. Bėgti ar kovoti sindromas – paruošia organizmą kovoti arba bėgti nuo grasinančių situacijų Emocinis vystymasis – tai kognityvinio įverčio keitimasis, tobulėjimas. Kuo labiau žmogus atrodo išsilavinęs, tuo jo emocijos "aukštesnio lygio". Emocijų teorijos – ar verkiame todėl, kad liūdna, ar liūdna todėl, kad verkiame? James-Lange teorija sako, kad verkiam, todėl liūdna. Emocijų šaltinis yra periferinės reakcijos ir jų suvokimas. Išoriškai galime sukelti kai kurias pagrindines emocijas. Cannon-Bard teorija – emocijų patyrimas tiesiogiai remiasi CNS (pvz. malonumo ar skausmo centrai talamuse). Taigi pirmiausiai pasidaro liūdna, tada verkiame. Emocijų išraiškos. Ir išraiškos, ir jų supratimas įgimti (kūdikių stebėjimas). Vėliau prisideda socialinis išmokimas – valdyti, pateikti ir įvertinti emociją. Valingus veido judesius ir nevalingas išraiškas valdo skirtingos smegenų dalys. Dešinioji priekinė sritis aktyvuoja neigiamas emocijas. Kairioji priekinė dalis – teigiamas emocijas. Visgi dešinioji pusė dominuoja, todėl kairioji veido pusė yra išraiškingesnė (pas suaugusius žmones). 20.Motyvai, motyvacijos teorijos Motyvacija – tai, kas "judina" mus, lemia mūsų aktyvumą. Motyvacija nurodo veiksnius (motyvus), kurie inicijuoja mūsų elgesį, suteikia jam kryptį, intensyvumą ir palaiko tą elgesį. Sužinoję motyvus, mes galime suprasti absurdiškiausią elgesį. Žmogaus motyvaciją veikia biologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai faktoriai. Motyvacijos teorijos: - Instinktų teorija. Mūsų elgesį valdo įgimti biologiniai instinktai. - Potraukių mažinimo teorija. Homeostazė – gyvų būtybių tendencija palaikyti fiziologines sistemas pastoviame pusiausvyros lygyje. Motyvai kyla iš homeostazės sutrikdymo. Atsiranda kokia nors reikmė (poreikis) – biologinis poreikis gerbūvio atstatymui. Būdai, kaip sumažinti potraukį, yra paprastai išmokti. Ši teorija nepaaiškina smalsumo ir kitokio elgesio, kuris kaip tik griauna homeostazę (motyvacijos ardyti homeostazę). - Sužadinimo teorija. Kiekvienas žmogus turi optimalų fiziologinio sujaudinimo lygį, kurį nori palaikyti. Sujaudinimo būsena būdinga visai žmogaus veiklai. Per mažas sujaudinimas – apatija, per didelis – šokas, stresas. Sujaudinimo lygis didinamas arba mažinamas. Ši teorija nurodo motyvacijos ir emocijų sąryšį. - Paskatų teorija. - Priešingo proceso teorija. Seksualinio elgesio motyvacija. Hormonų vaidmuo: moteriškieji – estrogenas, progestinas, estradiolas ir progesteronas; vyriškieji –androgenai, testosteronas. Visuose žmonėse yra abiejų hormonų, bet atitinkamos rūšies daugiau (pas vyrus androgenų, pas moteris – estrogenų ir progestino). Socialiniai motyvai. Prisirišimas ir socialinė izoliacija. Pastarasis reiškinys psichologiškai žudantis pačius ir skatinantis žudyti ar ignoruoti palikuonis. Pasiekimo motyvai. Aukštus pasiekimo motyvus turintys žmonės numato sau sunkius, pastangų ir užsispyrimo reikalaujančius, bet realistinius tikslus. Jie dažnai patiria sėkmę ir moka ja džiaugtis. 21.Asmenybės samprata: 1. Šeimyniniu- bet kuris žmogus suvokiąs aplinka. 2.Psichologiniu- psichologinių savybių visuma. Tikroji asmenybė laikoma palėpta, truputi matoma ne asmeniška, o sociali. Asmenybė matuojama-ralių užduočių kuri pati iškila visuotiniu mastu. Unikalumas- kiekviena asmenybė atskleidžia ką nors naujo. Asmenybės kriptingumas: 1.požiūris i kitus asmenis. 2.požiūris i save. 3.pož. į išorinį pasaulį. Asmenybė: 1.poreikiai ir motyvacija. 2.temperamentas ir charakteris. 3.sugebėjimai. 22.savimonė savigarba ir savirealizacija Aš – vaizdais=žinios apie save + savo vertės jausmas Savo vertės lygį reguliuoja elgesį gyvenimo srityse, veikia tarpusavio santykius, padeda pasirinkti veiklos sritis, elgsena kritinėse situacijose. Savo vertės jausmas: 1.savigarba(vertinamas požiūris į save). 2.simpatija sau- emocinis fonas savo paties atžvilgiu. Savęs vertinimo veiksniai: 1.siekimų lygis. 2.aplinkiniai žmonės. 3. lyginimas su kitais. 4.auklėjimas šeimoje. Neigiami variantai: 1.perdėta vaiko globa. 2.perdėtas žavėjimasis vaiku. 3.pernelyg griežtas auklėjimas. 4.pavyzdingo vaiko auklėjimas Savęs vertinimo lygiai: 1.padidintas. 2.tikroviškas. 3.sumažintas. 1pstebimastada kai žmogus domisi tik savimi 2. kritiškai žiuri i save nuolat derina savo sugebėjimus, kelia sau realius siekius, savimi pasitiki. 3. jie lengvai pažeidžiami, nepaprastai jautrus, stengiasi mažai bendrauti Pasitikėjimas savimi: Sugebėjimas suvokti išsakyti atvirai savo jausmus poreikius nesužeidžiant kitu žmonių jausmų. 23.efektyvus Bendravimas Tai dviejų ar daugiau žmonių sąveiką kuriuos metu perduodama informacija, bei pateikiami saugumo saviraiškos dominavimas bei kiti poreikiai. Žmonių grupės: 1.formalios(grupės narių padėtį ir elgesį reglamentuoja organizacinės taisyklės). 2.neformalios (neturi aiškiai apibrėžtų tikslu, taisyklių). 3.laisvos. 4. privalomos (pirmines, antrines). 5.referentinės Lyderystės teorijos: 1.lyderio bruožų teorija- bazinis teiginys,kada žmogus gimsta lyderiu. 2.lyderyste kaip grupes f-cija-susiformavus grupei greitai atsiranda lyderis. 3. lyderyste kaip situacijos f-cija. Lyderystes stiliai:1. autoritarinis. 2.demokratinis. 3.liberalus. *1.socialinė persepcija.2.komunikacija.3.tarpusavio saveika 1.tarpusavio socialinis suvokimas.pasitaiko pirmumo efekta. Pirma karta sutikias zmogu ji apziuri, žiuri i domiau ir susidaro nuomone loginio paklidimo efektas. 2.vebalinis(20-40), neverbalinis(60-80) bendravimai 3.bendravimas arba varzymasis 24.Konfliktas. Priešingų interesų, priešingų tikslų pozicijų nuomonių ar požiūrių susidūrimas kuriuo metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto pliusas: 1.padeda išsiaiškinti santykius 2.signalas keistis asmenybei 3.galimybė suartėti 4. galimybė sušvelninti emocinę įtampa Pagrindiniai tipai: 1.vidiniai- žmogaus viduje vyraujantys (abejingumas, nepatikimumas) 2.socialiniai a) tarp asmeniniai. b) tarp grupiniai. c) tarp tautiniai. Situacija tampa konfliktinė: 1.tipiškas elgesys siekiant įrodyti savo tiesą. 2.Emocijos. 3.rupi skirtingi tikslai. Konflikto turinys: Psichologinis(motyvai, konfliktas, elgesys). Objektyvus(dalyviai(kurstytojai,palaikančiosios pusės), organizatoriai, objektas(dvasinė materialinė). Konflikto dinamika:1.konflikto situacijos atsiradimas. 2.k.s. suvokimas įsisavinimas 92. 3.atviros k.s. pradžia 46. 4. plėtra.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3929 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (3929 ž.)
Darbo duomenys
  • Psichologijos konspektas
  • 2 psl., (3929 ž.)
  • Word failas 103 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt