Psichoanalitinės kritikos pagrindai Froido veikaluose

Kultūros pradžią Froidas sieja su draudimais (kraujomaiša, ka..ibolizmas). Žmogaus instinktai gali pasireikšti sąmoju, kaip neurozė bei kaip gražiausi meno kūriniai.
Sublienacija – vienas iš pagrindinių žmogaus apsaugos mechanizmų, t.y. instinktų perkėlimas, naudojimas kurti arba suprasti meną.
Pagal Froidą menas, kaip ir sapnas bei sąmojus yra psichinių sąnaudų ekonomija.
Menininkui būdingi draudžiami geismai, kurie pasireiškia kūryboje. Skaitydami patiriame malonumą, gėrimės tobulomis formomis bet t.y. tik prieš tikrąjį malonumą, o tikrasis malonumas yra mūsų ydų ir džiaugsmo išlaisvinimas.
Instinktų nekintama dalis yra simboliniai vaizdai atėję iš individo vaikystės atsiminimų. Tuos vaizdus reikia išversti, paaiškinti. Froido santykis su kūriniu: 1) žavėtis 2) paaiškinti, suprasti. Jo požiūriu psichoanalizė yra interpretavimas.
Froidas sakėsi negalįs paaiškinti skirtumo tarp šedevro ir masinės kultūros, tarp genijaus ir sapnuojančiojo. Jis taip pat nepaaiškino kodėl vienas individas instinktus paverčia meno kūriniu, o kiti tampa neurotikais – tai didelis priekaištas jo teorijai.
Literatūrologams svarbus tuo, kad Froidas bandė išversti instinktus į kalbą. Meno aiškinimo modeliu tampa sapno aiškinimas. Ir sapne, ir meno kūrinyje galioja kita logika negu realybėje. „Akivaizdus sapno turinys ir jo slapta prasmė nesutampa“. Sapnavimas yra priešingas analizės mechanizmui, nes sapnas tarsi apibendrina patirtus įspūdžius. Ir sapne, ir kūrinyje sukaupta patirtis ar informacija perkuriama trejopai, kaip: a) koncentracija (kai kurie elementai praleidžiami) b) kondensacija (atrenkama tik dalis elementų) c) kontaminacija (kai suprantami skirtingi vaizdiniai)
Tai yra metaforos atsiradimo mechanizmas; metafora XXa. Siejama su paradigmos samprata
(atrankos principas arba ... arba ... ).
Sapne reali patirtis gali būti išstumiama, atidedama asociacijos, aliuzijos pagalba. Tai yra metonimijos atsiradimo principas (dalis vietoj visumos). Sapnavimo ir literatūros kūrinio dalis yra simbolizacija, t.y. minties virtimas regimais vaizdais. Kiekviena kultūra galų gale yra bendrų reikšmių ir simbolių kompleksas. Simboliai bei vaizdiniai maskuoja nuogą pasąmonės tiesą, nuogą kūrinio tiesą. Froidas daugiausia dėmesio skyrė erotiniam simbolikos pagrindui, nors pats niekada netraktavo simbolių vienareikšmiškai. Jam svarbu aiškinimo procesas, o ne rezultatas. Froidas atkreipė dėmesį į simbolių pastovumą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!