Fonetikos pagrindai

Fonetika-kalbos garsų mokslas; kalbotyros šaka, tirianti kalbos garsų susidarymą ir jų akustines ypatybes. Objektas ne tik garsai(balsiai, priebalsiai, dvigarsiai),bet ir jų derinimo dėsniai, skiemuo, kirtis, priegaidė, intonacija. Kalbos garsinės sandaras nagrinėjimo aspektai yra keli: artikuliacinis, akustinis, funkcinis, ortoepinis. Pagal tai fonetika (plačiąja prasme) gali būti skirstoma į artikuliacinę ir akustinę fonetiką(siaurąja prasme),fonologiją(tiria garsų funkcijas kalboje),ortoepiją(taisyklingos tarties mokslas).Be abejo, šios dalys yra reliatyviai savarankiškos, jos gali būti atskiros disciplinos. Tačiau praktiniais sumetimais lietuvių bendrinės kalbos fonetinę sistemą tikslingiausia, kad ir glaustai, apibūdinti visais atžvilgiais. Artikuliacinė fonetika–aiškiai tariu, skaidau. Ši fonetikos mokslo dalis nagrinėja kalbos padargų veiklą. Kalbos padargai yra valdomi centrinės nervų sistemos impulsų. Kadangi psichomotoriniai procesai mažai ištirti, artikuliacinė fonetika iš esmės grindžiama periferinių kalbos padargų veiklos analize.Pagrindiniai kalbos padargai yra balso stygos,liežuvis(jo priešakinė, vidurinė, užpakalinė dalis), lūpos, priešakiniai dantys, alveolės (dantenos), kietasis ir minkštasis gomurys. Kalbos garsų susidarymui svarbios yra burnos, nosies, ryklės ertmės. Į jas oras patenka iš plaučių pro bronchus, trachėją, gerklas. Tačiau pastarieji kvėpavimo organai nelemia garsų skiriamųjų požymių.Akustinė fonetika.Objektas – kalbos padargų sukelti virpesiai. Akustinę fonetiką dar galima būtų skirti į dvi dalis: fizinę ir psichinę. Fizinė akustinė fonetika nagrinėja fizinius kalbos virpesius, o psichoakustinė fonetika – tų virpesių jutimą, suvokimą. Kalbotyroje dažniausiai remiamasi fizinės akustikos duomenimis. Tačiau neretai vartojami ir psichoakustiniai terminai, pvz.: tembras, tono aukštis ir pan. Tariant balsius, balso stygų sukelti periodiniai oro virpesiai – vadinamasis pagrindinis tonas – sužadina ryklės, burnos (kartais ir nosies) ertmių rezonansą. Rezonansiniai tonai ir lemia balsių kokybę – tembrą. Taigi balsiai yra toningiausi, sonoringiausi (skambiausi) garsai.Artikuliuojant priebalsius oro srove skverbiasi pro tam tikras kliūtis ir sukelia neperiodinius virpesius, kuriuos suvokiame kaip triukšmą (trenksmą, ūžesį, šlamesį, švilpesį). Virpesių pobūdis ir kiekis nėra vienodas. Duslieji priebalsiai susideda tik iš neperiodinių virpesių, o skardieji priebalsiai – iš pagrindinio tono ir neperiodinių virpesių. Pusbalsiai yra gana toningi garsai su nedideliu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!